Melionmedis (Carica)

Melionmedis (lot. Carica) – tai egzotiškas, greitai augantis augalas, kilęs iš Centrinės ir Pietų Amerikos atogrąžų. Nors vadinamas medžiu, botaniškai tai yra milžiniška žolė, kurios stiebas sumedėja tik iš dalies. Augalas pasižymi dekoratyvia, palmę primenančia išvaizda: tiesus, mažai šakotas kamienas viršūnėje baigiasi didelių, giliai karpytų lapų skrotele. Lietuvoje auginamas kaip įspūdingas kambarinis augalas, kuris, esant tinkamoms sąlygoms, gali žydėti ir megzti vaisius. Augalas išskiria pieniškas sultis (lateksą), kurios turi fermento papaino.

Sodinama pavasarį į erdvų vazoną su geru drenažu (keramzitu) dugne. Augalas turi jautrią šaknų sistemą, todėl indas turi būti pakankamai gilus, bet ne per didelis, kad neužrūgtų žemė.

Jauni augalai persodinami kasmet pavasarį, atsargiai perkeliant su visu žemės gumulu, nepažeidžiant trapių šaknų. Vyresniems keičiamas tik viršutinis žemės sluoksnis.

Aktyvaus augimo metu (nuo pavasario iki vasaros pabaigos) tręšiama kas 2 savaites kompleksinėmis organinėmis arba mineralinėmis trąšomis. Žiemą tręšti nereikia.

Genėti paprastai nereikia, nebent augalas pasiekia lubas. Nupjovus viršūnę, augalas gali išsišakoti (išleisti šoninius ūglius), tačiau praranda savo natūralią "palmės" formą.

Augalas visiškai neatsparus šalčiui. Žiemą laikomas šviesioje, šiltoje patalpoje (ne žemiau +18°C). Svarbu saugoti nuo šaltų skersvėjų ir "šaltų kojų" (vazonas neturi stovėti ant šaltų grindų).

Vasarą laistoma gausiai, bet neleidžiama vandeniui užsistovėti lėkštelėje (šaknys greitai pūva). Žiemą laistoma saikingai, tik kai pradžiūsta viršutinis sluoksnis. Mėgsta drėgną orą, todėl naudinga purkšti lapus.

Lengvai dauginamas sėklomis (išimtomis iš prinokusių vaisių) arba auginiais (sunkiau).

Jautrus šaknų puviniui (dėl perlaistymo ir vėsos) bei voratinklinei erkei (dėl sauso oro).

Sėklų galima gauti iš parduotuvėje pirkto vaisiaus. Sodinukų būna specializuotuose egzotinių augalų ūkiuose.

Augalas auga labai greitai – per metus gali paaugti net metrą.