Salotos

Salotos (lot. Lactuca sativa) - tai vienmetis astrinių šeimos augalas, auginamas visame pasaulyje ir vertinamas dėl savo valgomų lapų. Tai viena iš seniausių ir populiariausių lapinių daržovių, tapusi neatsiejama sveikos mitybos dalimi. Salotos yra nepakeičiamas įvairių patiekalų - ypač mišrainių, garnyrų ir sumuštinių - ingredientas, suteikiantis gaivumo, traškumo ir spalvų.

Jų populiarumą lemia ne tik malonus skonis, bet ir maistinė vertė - salotų lapuose gausu vitaminų (ypač K ir A), folio rūgšties, mineralinių medžiagų bei skaidulų, o kalorijų jose yra labai mažai. Egzistuoja didžiulė salotų veislių įvairovė, kuri skiriasi lapų spalva, forma, tekstūra ir skoniu. Populiariausios rūšys Lietuvoje yra gūžinės (įskaitant traškiąsias "Iceberg"), lapinės, romaninės ir ąžuolalapės salotos, leidžiančios kiekvienam atrasti savo mėgstamiausią variantą ir paįvairinti kasdienį racioną.

Norint džiaugtis gausiu ir kokybišku salotų derliumi, svarbu užtikrinti joms tinkamas augimo sąlygas.

Ideali vieta ir šviesa

Salotos geriausiai auga saulėtoje vietoje, tačiau pakenčia ir nedidelį pusšešėlį, ypač karštomis vasaros dienomis. Per didelis karštis ir tiesioginiai saulės spinduliai gali paskatinti augalą per anksti išleisti žiedynstiebį ir apkartinti lapus. Todėl vasaros viduryje joms tinkamesnė vieta, kur saulė aktyvi pirmoje dienos pusėje.

Bendrieji laistymo principai

Salotos mėgsta drėgmę, nes didžiąją jų masės dalį sudaro vanduo.

• Reguliarumas - laistyti reikia reguliariai, neleidžiant dirvožemiui visiškai išdžiūti. Dirva turi būti nuolat tolygiai drėgna, bet ne šlapia.
• Drėgmės trūkumas - dėl drėgmės stokos salotos ima karsti, lėčiau auga ir greičiau sužydi.
• Vandens perteklius - užmirkusioje dirvoje gali pradėti pūti šaknys, plisti grybinės ligos. Geriausia laistyti ryte, kad per dieną lapai spėtų nudžiūti.

Optimali temperatūra ir oro drėgmė

Optimali temperatūra salotoms augti yra 15-20 °C. Jos yra gana atsparios vėsiam orui, o sėklos pradeda dygti jau esant 4-5 °C temperatūrai. Aukštesnė nei 23-25 °C temperatūra salotoms yra nepalanki - jos pradeda "tįsti", greitai formuoja žiedynus, o lapai praranda traškumą ir įgauna kartumo.

Substrato reikalavimai ir tręšimas

• Dirvožemis - salotoms reikia purios, derlingos, humusingos ir gerai vandenį sulaikančios dirvos. Tinkamiausias dirvožemio pH - artimas neutraliam (6,0–7,0). Prieš sėją dirvą naudinga praturtinti kompostu.
• Tręšimas - salotos auga greitai, todėl joms reikia maisto medžiagų. Tačiau jos linkusios kaupti nitratus, todėl tręšti reikia saikingai. Geriausia naudoti organines trąšas (kompostą) prieš sėją. Papildomai tręšti vegetacijos metu dažniausiai nereikia, nebent dirvožemis yra labai skurdus. Venkite gausaus tręšimo azoto trąšomis.

Derliaus nuėmimas

• Lapinės salotos - galima skinti atskirus išorinius lapus, paliekant vidurinius augti toliau. Taip derliumi galima džiaugtis ilgesnį laiką.
• Gūžinės salotos - pjaunamos, kai susiformuoja reikiamos dydžio ir tankumo gūželė. Geriausia derlių nuimti ryte - tuomet lapai būna traškiausi ir sultingiausi.

Net ir auginant tokią nesudėtingą daržovę kaip salotos, kartais susiduriama su problemomis.

Kodėl salotos būna karčios?

Kartumas - tai augalo reakcija į stresą. Pagrindinės priežastys yra kelios:

• Aukšta temperatūra - karštis yra pagrindinis veiksnys, skatinantis kartumą sukeliančių medžiagų gamybą.
• Drėgmės trūkumas - nereguliarus laistymas ir išdžiūvusi dirva sukelia augalui stresą.
• Augalas "peraugo" - salotos tampa karčios, kai pradeda formuoti žiedynstiebį (ruošiasi žydėti).
• Sprendimas - rinktis karščiui atsparias veisles vasaros auginimui, laistyti reguliariai, mulčiuoti dirvą drėgmei išsaugoti ir nuimti derlių laiku, kol salotos dar jaunos. Jei lapai jau apkarto, galima pabandyti juos 15-20 minučių pamirkyti šaltame vandenyje su trupučiu citrinos sulčių.

Kodėl salotos greitai sužydi (išleidžia žiedą)?

Ankstyvas žydėjimas, dar vadinamas "iššokimu į žiedą", yra didelė problema, nes po jo lapai tampa nebetinkami valgyti. Tai lemia:

• Ilga diena ir karštis - tai pagrindiniai signalai augalui, kad laikas daugintis.
• Sausra - vandens trūkumas taip pat skatina augalą kuo greičiau brandinti sėklas.
• Veislės ypatybės - kai kurios pavasarinės veislės nėra pritaikytos auginti vasarą.
• Sprendimas - sėti salotas anksti pavasarį arba antroje vasaros pusėje, kai dienos trumpėja ir orai vėsta. Vasaros auginimui rinktis specialias, žydėjimui atsparias veisles. Užtikrinti nuolatinį drėkinimą.

Kokios ligos ir kenkėjai puola salotas?

Dažniausi salotų priešai yra šie:

• Šliužai ir sraigės - ypač mėgsta jaunus, sultingus salotų lapus, išgrauždami juose skyles. Sprendimas - rinkti rankomis, naudoti specialias gaudykles ar granules nuo šliužų. Aplink lysves galima barstyti pelenus ar kiaušinių lukštus.
• Amarai - šie smulkūs vabzdžiai kolonijomis apspinta lapus ir siurbia jų sultis, dėl ko augalas silpsta. Sprendimas - purkšti natūraliais preparatais (žaliojo muilo, dilgėlių tirpalu) arba, esant dideliam antplūdžiui, insekticidais.
• Netikroji miltligė - grybinė liga, pasireiškianti gelsvomis dėmėmis viršutinėje lapo pusėje ir baltomis apnašomis apatinėje. Plinta drėgnu oru. Sprendimas - sodinti augalus ne per tankiai, kad būtų gera oro cirkuliacija, laistant stengtis nelieti ant lapų. Pažeistus lapus šalinti, stipriai pažeistus augalus naikinti. Profilaktiškai galima purkšti fungicidais.