Krūminės rožės

Krūminės rožės (angl. Shrub Roses) - tai didelė ir įvairi rožių grupė, apimanti daugybę veislių, kurios pasižymi tvirtu, laisvai augančiu krūmo habitu. Priešingai nei arbatines hibridines rožes, auginamas dėl tobulo vieno žiedo ant ilgo stiebo, ar vijoklines, kurioms reikia atramų, krūminės rožės vertinamos dėl bendro įspūdžio, atsparumo, ilgo ir gausaus žydėjimo bei universalumo sodo dizaine.

Šiai kategorijai dažnai priskiriamos parko, angliškosios (David Austin), floribundinės, kanadietiškos ir kitos modernios bei senovinės veislės, kurios formuoja statų ar išsikerojusį krūmą. Jos puikiai tinka tiek pavieniams akcentams, tiek grupėms, laisvoms gyvatvorėms ar mišriems gėlynams formuoti.

Rekomenduojamos veislės Lietuvos klimatui

Renkantis krūminę rožę Lietuvos sodui, svarbiausia atsižvelgti į jos atsparumą šalčiui ir ligoms. Štai kelios patikimos ir sodininkų pamėgtos veislių grupės ir pavyzdžiai:

• Kanadietiškos rožės - ypač atsparios šalčiui (iki -35 °C), nereiklios, atsparios ligoms. Sukurtos atšiauriam klimatui.
• Angliškosios (David Austin) - derina senovinių rožių žiedo formą ir aromatą su modernių rožių pakartotiniu žydėjimu ir spalvų įvairove.
• Floribundinės rožės - žydi gausiomis kekėmis, beveik be pertraukos visą vasarą. Krūmai kompaktiški, tvarkingi.

Rožių sodinimas

• Vieta - būtina saulėta vieta, kurioje augalas gautų bent 6 valandas tiesioginės saulės per dieną. Vieta taip pat turėtų būti gerai vėdinama, bet apsaugota nuo stiprių vėjų.
• Dirvožemis - rožės mėgsta derlingą, purų, laidų vandeniui priemolį. Prieš sodinant, duobę patartina pagerinti kompostu.
• Laikas - geriausias laikas sodinti rožes yra ruduo (nuo rugsėjo vidurio iki spalio pabaigos) arba pavasaris. Rudenį pasodinta rožė spėja įsišaknyti ir pavasarį pradeda augti anksčiau.
• Gylis - sodinant svarbiausia nepadaryti klaidos dėl gylio. Skiepijimo vieta (sustorėjimas, iš kurio auga stiebai) turi būti 3–5 cm po žemės paviršiumi. Tai apsaugos ją nuo iššalimo žiemą.

Rožių priežiūra

• Laistymas - laistyti reikia rečiau, bet gausiai, geriausia ryte, stengiantis nesulieti lapų. Dirva tarp laistymų turėtų šiek tiek pradžiūti.
• Tręšimas - pirmą kartą tręšiama pavasarį, pradėjus augti ūgliams, specialiomis rožėms skirtomis trąšomis. Antrą kartą – prieš pirmąjį žydėjimą (birželio mėn.). Nuo rugpjūčio vidurio rožių tręšti azoto turinčiomis trąšomis nebegalima, kad ūgliai spėtų subręsti ir pasiruošti žiemai.
• Pasiruošimas žiemai - atsparesnių veislių uždengti nereikia, tačiau jautresnes, ypač jaunas, rožes prieš šalčius naudinga apkaukti žemėmis ar durpėmis (supilant apie 20-30 cm aukščio kaupą ant krūmo centro).

Genėjimas yra būtinas norint suformuoti gražų krūmą, skatinti gausų žydėjimą ir išvengti ligų.

Kada genėti?

 Pagrindinis genėjimas atliekamas pavasarį, nutirpus sniegui ir praėjus didesnių šalnų pavojui (dažniausiai kovo pabaigoje - balandžio mėnesį), kai pumpurai jau matomi, bet dar neišsprogę.

Kaip genėti?

• Sanitarinis genėjimas - pirmiausia iškerpamos visos nušalusios (pajuodusios), silpnos, ligotos ir pažeistos šakos.
• Formavimas - iškerpamos į krūmo vidų augančios, besikryžiuojančios šakos, kad krūmas būtų gerai vėdinamas.
• Atjauninimas - paliekamos 4-6 stipriausios, sveikiausios šakos. Priklausomai nuo veislės, jos trumpinamos, paliekant 3-5 gerai matomus pumpurus. Kirpti reikia maždaug 0,5 cm virš pumpuro, daran įstrižą pjūvį.
• Vasarą - reguliariai iškerpami peržydėję žiedai - tai skatina augalą formuoti naujus pumpurus, o ne brandinti sėklas.

Juodoji dėmėtligė (Marsonina)

Ant lapų atsiranda juodos, apvalios dėmės su geltonuojančiais kraštais. Lapai vėliau nukrenta. Prevencijai svarbu rudenį surinkti ir sunaikinti visus nukritusius lapus, genėti krūmą, kad jis gerai vėdintųsi.

Miltligė

Ant jaunų lapų, ūglių ir pumpurų atsiranda baltas, miltuotas apnašas. Plinta drėgnu ir šiltu oru. Prevencija panaši kaip ir dėmėtligės.

Amarai

Pavasarį ir vasaros pradžioje puola jaunus ūglius ir pumpurus, siurbia augalo sultis. Juos galima nuplauti stipria vandens srove arba naudoti insekticidus (tiek cheminius, tiek natūralius, pvz., žaliojo muilo tirpalą).

Voratinklinės erkės

Plinta sausu ir karštu oru. Apatinėje lapų pusėje matomas plonas voratinklis, o lapai tampa margi, vėliau džiūsta. Padeda reguliarus augalų apipurškimas vandeniu.