Tujos

Tuja (lot. Thuja) - tai kiparisinių šeimos visžalis spygliuotis, tapęs vienu populiariausių dekoratyvinių augalų Lietuvos soduose ir sodybose. Šie augalai, kilę iš Šiaurės Amerikos ir Rytų Azijos, vertinami dėl savo tankios lajos, sodrios žalios spalvos ištisus metus ir gebėjimo greitai suformuoti estetišką, privatumą suteikiančią gyvatvorę. Dėl šių savybių tujos dažnai vadinamos „gyvenimo medžiu“ ir yra nepakeičiamas kraštovaizdžio elementas, puikiai tinkantis tiek pavieniam sodinimui, tiek grupėms ar gyvatvorėms formuoti.

Jų populiarumą lemia ne tik dekoratyvumas, bet ir santykinai nesudėtinga priežiūra bei atsparumas Lietuvos klimato sąlygoms. Tujos puikiai pakenčia karpymą, todėl iš jų galima išgauti įvairiausias formas - nuo griežtų geometrinių linijų iki įmantrių figūrų. Labiausiai Lietuvoje paplitusios vakarinės tujos (Thuja occidentalis) veislės, tokios kaip 'Smaragd' ar 'Brabant', kurios skiriasi savo augimo greičiu, forma ir spalvos intensyvumu, leisdamos kiekvienam sodininkui atrasti tinkamiausią variantą savo aplinkai.

Norint džiaugtis sveikomis ir vešliomis tujomis, svarbu užtikrinti joms tinkamas augimo sąlygas ir nuolatinę priežiūrą.

Ideali vieta ir šviesa

Tujos geriausiai auga saulėtoje vietoje arba nedideliame pusšešėlyje. Gaunant pakankamai saulės šviesos, jų laja būna tankesnė ir sodresnės spalvos. Augdamos visiškame pavėsyje, tujos gali išretėti, prarasti formą. Svarbu parinkti vietą, kuri būtų apsaugota nuo stiprių, žvarbių žiemos vėjų, galinčių pakenkti augalui.

Bendrieji laistymo principai

Tinkamas drėkinimas yra ypač svarbus pirmaisiais metais po pasodinimo.

• Jauni augalai - juos reikia laistyti reguliariai, ypač sausros laikotarpiu, maždaug 1-2 kartus per savaitę, užtikrinant, kad vanduo pasiektų gilesnius šaknų sluoksnius.
• Suaugę augalai - jie yra atsparesni sausrai, tačiau per ilgesnes karščio bangas juos taip pat reikėtų gausiai palieti.
• Svarbu - tujos nemėgsta užmirkimo. Perlaistymas gali sukelti šaknų puvinį, todėl svarbu užtikrinti gerą drenažą. Prieš žiemą, ypač jei ruduo buvo sausas, naudinga tujas gausiai palieti - tai padės joms sukaupti drėgmės atsargas.

Optimali temperatūra ir oro drėgmė

Tujos yra prisitaikiusios prie Lietuvos klimato ir yra atsparios šalčiui. Joms nereikia specifinės oro drėgmės, tačiau karštomis vasaros dienomis augalus galima nupurkšti vandeniu - tai padės juos atgaivinti ir nuplauti dulkes.

Substrato reikalavimai ir tręšimas

• Dirvožemis - tujoms tinka derlingas, purus ir laidus vandeniui dirvožemis, kurio pH yra silpnai rūgštus arba neutralus (apie 6-7). Sunkus molingas dirvožemis joms netinka, todėl prieš sodinant tokią žemę reikėtų pagerinti - įmaišyti durpių, smėlio ar komposto.
• Tręšimas - tręšiama pavasarį, vegetacijos pradžioje (kovo-balandžio mėn.), ir kartais papildomai vasaros pradžioje. Geriausia naudoti specializuotas, spygliuočiams skirtas trąšas, kuriose gausu magnio - jis padeda išlaikyti sodrią spyglių spalvą. Rudenį tręšti azoto turinčiomis trąšomis negalima, nes tai skatina naujų ūglių augimą, kurie nespės sumedėti ir nušals per žiemą.

Genėjimas

Genėjimas yra būtinas norint suformuoti tankią ir norimos formos lają.

• Kada genėti - geriausias laikas genėjimui yra pavasaris (balandžio-gegužės mėn.), pasibaigus šalnų pavojui, arba vasaros pabaiga (rugpjūtis).
• Kaip genėti - karpoma ne daugiau kaip trečdalis jauno ūglio ilgio. Negalima kirpti senos, sumedėjusios medienos, nes iš jos nauji spygliai nebeatauga. Gyvatvorės apačia turėtų būti šiek tiek platesnė už viršų, kad visos augalo dalys gautų pakankamai saulės. Būtina reguliariai šalinti visas pažeistas, nudžiūvusias ar ligotas šakeles.

Net ir tinkamai prižiūrimos tujos kartais gali susidurti su problemomis. Žemiau pateikiamos dažniausios bėdos ir jų sprendimo būdai.

Kodėl mano tuja ruduoja arba gelsta?

Rudavimas ar geltimas yra dažniausias signalas, kad augalui kažkas negerai. Priežastys gali būti kelios-

• Drėgmės trūkumas - tai viena dažniausių priežasčių, ypač jauniems augalams arba sausą vasarą. Šaknys yra paviršinės, todėl greitai pajunta vandens stygių. Sprendimas - reguliarus ir gausus laistymas.
• Fiziologinė sausra pavasarį - ankstyvą pavasarį, kai saulė jau šildo, o žemė dar įšalusi, augalas per spyglius garina drėgmę, bet šaknys negali jos paimti iš įšalo. Sprendimas - gausus laistymas rudenį prieš užšąlant ir jaunų augalų pridengimas agroplėvele žiemos pabaigoje.
• Maistinių medžiagų trūkumas - ypač magnio ir geležies stoka gali lemti spyglių spalvos pokyčius. Sprendimas - pavasarį patręšti specialiomis spygliuočių trąšomis.
• Perlaistymas ir šaknų puvinys - jei tuja auga sunkioje, prastai drenuojamoje vietoje, užsistovėjęs vanduo gali pažeisti šaknis. Sprendimas - gerinti dirvožemio drenažą, laikinai sumažinti laistymą.
• Gyvūnų šlapimas - dažnas šunų ar kačių žymėjimas gali nudeginti augalo apatines šakas. Sprendimas - apriboti gyvūnų patekimą prie augalų.

Kodėl tuja ruduoja iš vidaus?

Tai dažnai yra natūralus procesas. Tujos metams bėgant meta senus spyglius, esančius lajos viduje, kur nepatenka saulės šviesa. Tai normalus atsinaujinimo ciklas. Sprendimas - rudenį ar pavasarį tiesiog rankomis arba atsargiai grėbliuku išvalyti parudavusius spyglius iš augalo vidaus. Tai pagerins oro cirkuliaciją ir sumažins ligų riziką.

Kokios ligos ir kenkėjai puola tujas?

Nors tujos gana atsparios, kartais jas gali pažeisti grybinės ligos ar kenkėjai.

• Grybinės ligos (šakučių džiūvimas) - ant šakelių atsiranda rudos dėmės, vėliau jos nudžiūsta. Sprendimas - pažeistas šakas iškirpti ir sudeginti. Profilaktiškai pavasarį ir rudenį purkšti fungicidais (pvz., vario preparatais).
• Kenkėjai (tujinis skydamaris, voratinklinės erkės)- jie siurbia augalo sultis, todėl spygliai gelsta, ruduoja, džiūsta. Sprendimas - pastebėjus kenkėjus, purkšti insekticidais ar akaricidais. Karštą ir sausą vasarą naudinga tujas nupurkšti stipria vandens srove, kad nuplautumėte erkes.