Sėjamoji salota (Lactuca sativa)

Sėjamoji salota (lot. Lactuca sativa) - tai viena populiariausių ir seniausiai auginamų lapinių daržovių. Priklausomai nuo veislės, gali būti lapinės (skinamos po lapelį), gūžinės (formuoja tvirtą gūžę), romaninės (pailgos gūžės) ir kitokios. Lapai būna įvairių formų ir spalvų - nuo šviesiai žalios iki tamsiai raudonos. Tai greitai augantis, vėsą mėgstantis augalas.

Auginama iš sėklų arba daigų.

• Sėja daigams - ankstyvam derliui sėjama kovo-balandžio mėn. į daigyklas.
• Sėja į dirvą - sėjama nuo ankstyvo pavasario iki vasaros vidurio, kas 2-3 savaites, norint turėti derlių visą sezoną. Sėjama negiliai, 0,5-1 cm gyliu.

Daigai persodinami į nuolatinę vietą, kai turi 3-4 tikruosius lapelius.

Jei dirva derlinga, tręšti nebūtina. Skurdesnę dirvą prieš sėją galima patręšti kompostu. Augimo metu galima papildomai tręšti skystomis organinėmis trąšomis.

Genėjimas nereikalingas. Derlius imamas skinant išorinius lapus (lapinėms salotoms) arba nupjaunant visą gūžę (gūžinėms salotoms).

Tai vienmetis, šalčiui atsparus augalas. Jauni daigai pakenčia nedideles šalnas.

Salotos mėgsta drėgmę. Reikalingas reguliarus laistymas, ypač sausros metu. Dirva turi būti nuolat drėgnoka. Laistymo trūkumas sukelia kartumą ir skatina žydėjimą.

Dauginama sėklomis.

Dažniausia problema - netikroji miltligė drėgnu oru. Jaunus daigus gali pažeisti šliužai ir sraigės. Gali pulti amarai.

Salotų sėklų ir daigų pavasarį galima įsigyti visur - sėklų parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse.

Žydėjimas (iššaudymas) - per karščius arba dėl drėgmės trūkumo salotos greitai suformuoja žiedynstiebį. Po to lapai tampa kartūs ir nebetinkami valgyti. Vasaros auginimui reikia rinktis karščiui atsparias veisles.