Valgomasis česnakas (lot. Allium sativum)

Valgomasis česnakas (lot. Allium sativum) - vienas seniausių ir populiariausių prieskoninių bei vaistinių augalų pasaulyje. Auginamas dėl savo svogūno, sudaryto iš atskirų skiltelių. Skirstomas į žieminius (sodinami rudenį, suformuoja žiedynstiebį) ir vasarinius (sodinami pavasarį, žiedynstiebio neturi). Pasižymi stipriu, specifiniu aromatu ir antibakterinėmis savybėmis.

Sodinimo laikas priklauso nuo tipo:

• Žieminiai česnakai: Sodinami rudenį, 3-4 savaitės prieš dirvos įšalimą (spalio pab. - lapkričio pr.).
• Vasariniai česnakai: Sodinami kuo anksčiau pavasarį (balandžio mėn.), kai tik galima įeiti į dirvą.

Sodinama skiltelėmis, smaigaliu į viršų, 5-8 cm gyliu, 10-15 cm atstumais.

Nėra persodinamas.

Tręšiama pavasarį, augimo pradžioje, azoto trąšomis. Vėliau, formuojantis galvutei, tręšiama trąšomis su didesniu fosforo ir kalio kiekiu.

Žieminiams česnakams birželio pabaigoje – liepos pradžioje išlaužiami žiedynstiebiai, kai jie pradeda riestis. Tai padeda augalui visą energiją skirti ne žiedams, o galvutės auginimui.

Rudenį pasodinti žieminiai česnakai žiemoja dirvoje. Prieš žiemą naudinga pamulčiuoti durpėmis ar kompostu.

Reikia reguliaraus laistymo, ypač pirmoje vegetacijos pusėje ir formuojantis galvutėms. Prieš derliaus nuėmimą laistymas nutraukiamas.

Dauginamas tik skiltelėmis arba oriniais svogūnėliais (kurie susidaro žiedynuose).

Gali pulti svogūninė musė, netikroji miltligė, įvairūs puviniai. Svarbi sėjomaina – neauginti toje pačioje vietoje po kitų svogūninių daržovių.

Sėklinių česnakų galima įsigyti sodo prekių centruose, specializuotose parduotuvėse rudenį ir pavasarį.

Derlius nuimamas, kai pradeda gelsti ir džiūti laiškai. Iškastus česnakus reikia gerai išdžiovinti gerai vėdinamoje vietoje.