Čiobrelis (Thymus vulgaris)

Paprastasis čiobrelis (lot. Thymus vulgaris) - tai visžalis puskrūmis, kilęs iš Viduržemio jūros regiono. Plačiai auginamas kaip vienas svarbiausių prieskoninių ir vaistinių augalų. Formuoja tankų, sumedėjusį kerelį su smulkiais, aromatingais lapeliais. Vasarą gausiai žydi smulkiais, alyvinės ar baltos spalvos žiedeliais, kurie labai vilioja bites.

Auginamas iš sėklų arba daigų. Sėklos pavasarį sėjamos į daigyklas, o daigai į lauką sodinami praėjus šalnoms. Sodinama į saulėtą vietą, skurdžią, laidžią dirvą.

Persodinamas pavasarį, kai prireikia. Dėl polinkio sumedėti, kas 3-4 metus rekomenduojama atjauninti krūmelį, pakeičiant jį nauju.

Tręšti nereikia. Čiobrelis geriausiai auga ir būna aromatingiausias skurdžioje dirvoje.

Būtinas reguliarus genėjimas, kad neprarastų formos ir nesumedėtų.

• Pavasarį - patrumpinamos pernykštės šakelės maždaug trečdaliu, bet nekerpant į seną medieną.
• Po žydėjimo (vasaros pabaigoje) - nukerpami nužydėję žiedynai.

Yra atsparus šalčiui. Tačiau esant labai šaltai, besniegei žiemai, jaunus augalus arba auginamus drėgnesnėje vietoje naudinga pamulčiuoti arba lengvai pridengti eglišake.

Labai atsparus sausrai. Laistyti reikia tik ką pasodintus daigus. Suaugusio augalo laistyti nereikia, nebent per ekstremalias sausras.

Lengvai dauginamas sėklomis, auginiais (vasarą) ir atlankomis.

Labai atsparus ligoms ir kenkėjams. Pagrindinė problema - šaknų puvinys dėl per drėgnos, nelaidžios dirvos.

Čiobrelių sėklų ir daigų galima įsigyti visur - sėklų parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse, medelynuose.

Panaudojimas - švieži ir džiovinti lapeliai bei žiedai naudojami kaip prieskonis mėsos, žuvies, daržovių patiekalams, sriuboms. Arbata geriama peršalus, kosint.