Lenktalapis šilokas (lot. Sedum reflexum)

LENKTALAPIS ŠILOKAS (lot. Sedum reflexum, dabar dažnai vadinamas lot. Petrosedum rupestre)

Lenktalapis šilokas (lot. Sedum reflexum, pastaruoju metu dažniau priskiriamas genčiai Petrosedum ir vadinamas Petrosedum rupestre arba Uoliniu šiloku) yra žemaūgis, visžalis sukulentas, priklausantis storlapinių (Crassulaceae) šeimai. Jis natūraliai paplitęs Europoje ir Šiaurės Afrikoje, dažnai auga sausose, akmeningose vietose. Augalas vertinamas dėl savo melsvai žalios, spyglį primenančios lapijos, kuri žiemą gali įgauti rausvų atspalvių, ir ryškiai geltonų žiedų. Tai ypač nereiklus ir atsparus augalas, puikiai tinkantis ekstremalioms sąlygoms ir žemės dangai.

Geriausia sodinti pavasarį (nuo balandžio iki gegužės mėnesio) arba rudenį (rugsėjo mėnesį). Sodinamas nedideliais gabalėliais ar atskirais ūgliais. Šaknys turi būti paskirstytos duobutėje. Užpilkite dirvožemiu, lengvai prispauskite ir palaistykite. Tarp augalų palikite apie 15–20 cm atstumą, nes jie sparčiai plečiasi.

Jei norima išplėsti plotą arba atnaujinti augalyną, lenktalapį šiloką galima persodinti dalijant kerą ankstyvą pavasarį (kovo–balandžio mėnesiais) arba rudens pradžioje (rugsėjo mėnesį). Jis lengvai įsišaknija net ir iš atskirų stiebelių. Tiesiog nupjaukite ar nulaužkite gabalėlį stiebo su šaknimis ir pasodinkite į norimą vietą.

Lenktalapis šilokas nereikalauja jokio tręšimo. Per didelis tręšimas derlingoje dirvoje gali pakenkti jo kompaktiškai formai ir atsparumui.

Po žydėjimo, liepos-rugpjūčio mėnesiais, galima nukirpti nužydėjusius žiedynkočius, kad augalas išlaikytų tvarkingą išvaizdą. Jei augalas per daug išplito, genėti galima bet kada pavasarį ar vasaros pradžioje (nuo balandžio iki birželio mėnesio). Tiesiog nupjaukite nepageidaujamus stiebus.

Nereikalauja jokio paruošimo žiemai. Tai visiškai šalčiui atsparus augalas, puikiai peržiemojantis Lietuvos sąlygomis.

Laistyti beveik nereikia. Tai itin sausrai atsparus augalas. Laistyti reikėtų tik po pasodinimo, kol augalas įsišaknija, arba esant itin ilgoms ir ekstremalioms sausroms. Perlaistymas yra didžiausia grėsmė.

Labai lengvai dauginamas stiebų auginiais, kero dalijimu ir savisėja. Dauginimas auginiais ar dalijimu atliekamas pavasarį (balandžio-gegužės mėnesiais) arba vasarą (birželio-liepos mėnesiais). Tereikia nulaužti ar nukirpti stiebo gabalėlį ir padėti jį ant dirvos paviršiaus arba negiliai įkišti į dirvą – jis lengvai įsišaknys.

Lenktalapis šilokas yra itin atsparus ligoms ir kenkėjams. Pagrindinė problema gali būti šaknų puvinys, atsirandantis dėl perlaistymo arba prasto drenažo.