Alavijas (Alijošius) (lot. Aloe vera)

Tikrasis alavijas (Aloe vera), liaudyje dažniausiai vadinamas alijošiumi, yra plėnūninių (Asphodelaceae) šeimos sukulentinis augalas. Manoma, kad jis kilęs iš Arabijos pusiasalio, tačiau dabar natūralizuotas daugelyje tropinių ir sausringų pasaulio regionų. Alavijas nuo senovės civilizacijų laikų (Senovės Egipto, Graikijos) yra vertinamas dėl savo gydomųjų savybių. Jo storuose, mėsingose, pilkšvai žalios spalvos lapuose, kurių kraštai dantyti, kaupiasi skaidrus, į želė panašus minkštimas. Šis minkštimas yra plačiai naudojamas kosmetikoje ir liaudies medicinoje odos nudegimams, žaizdoms ir sudirgimams malšinti. Subrendę augalai, ypač augantys lauke, gali išleisti aukštą žiedynstiebį su vamzdelio formos geltonais ar oranžiniais žiedais, tačiau kambario sąlygomis tai nutinka retai.

Geriausias laikas sodinti naują alaviją (pvz., atžalą ar parduotuvėje pirktą augalą) yra aktyvaus augimo pradžioje, kovo-gegužės mėnesiais.

• Sodinant naują augalą, rinkitės vazoną su geromis drenažo angomis. Geriausiai tinka molinis (terakotinis) vazonas, nes jo porėtos sienelės leidžia greičiau išgaruoti drėgmės pertekliui. Vazono dydis turi būti proporcingas augalo šaknims, ne per didelis.
• Būtinas labai geras laidumas. Puikiai tinka paruoštas substratas kaktusams ir sukulentams. Galima pasigaminti patiems, sumaišius universalią žemę su stambiu smėliu arba perlitu santykiu 1:1.
• Įdėkite augalą į vazoną ir užpildykite substratu. Įsitikinkite, kad augalo pagrindas (vieta, kur lapai jungiasi su šaknimis) nėra palaidotas per giliai, jis turi būti maždaug dirvožemio lygyje, kad būtų išvengta puvimo. Po pasodinimo augalo iškart nelaistykite, palaukite kelias dienas ar net savaitę.

Alavijas mėgsta augti ankštame vazone, todėl persodinamas retai.

• Persodinkite kas 2-4 metus, kai matote, kad šaknys visiškai užpildė vazoną ir lenda pro apačią, arba kai aplink motininį augalą priauga labai daug atžalų. Geriausias laikas - kovo-gegužės mėnesiais.
• Pasirinkite tik šiek tiek (2-3 cm) platesnį vazoną nei senasis. Atsargiai išimkite augalą, nupurtykite seną žemę. Jei yra atžalų, tai puikus metas jas atskirti. Įdėkite augalą į naują vazoną, užpildykite šviežiu substratu ir, kaip ir sodinant, pirmąsias kelias dienas nelaistykite, kad užgytų galimi šaknų pažeidimai.

Alavijas yra skurdžios dirvos augalas ir jam nereikia daug trąšų.

• Tręšti galima aktyvaus augimo periodu, nuo balandžio iki rugpjūčio mėnesio.
• Pakanka patręšti 1-2 kartus per visą sezoną. Naudokite trąšas, skirtas kaktusams ir sukulentams, atskiedę tirpalą perpus silpnesniu, nei nurodyta instrukcijoje. Pertręšimas gali pakenkti augalui.

Specialus genėjimas alavijui nereikalingas. Genima tik sanitariniais tikslais arba norint panaudoti lapus. Tai galima daryti bet kuriuo metų laiku.

• Nupjaukite apatinius, seniausius ir storiausius lapus prie pat pagrindo aštriu peiliu. Būtent šie lapai yra sukaupę daugiausiai naudingųjų medžiagų. Nereikėtų vienu metu nupjauti daugiau nei 2-3 lapų.
• Nudžiūvusius lapų galiukus ar senus žiedynstiebius taip pat galima pašalinti.

Žiemą, nuo spalio iki vasario mėnesio, alavijui būtinas ramybės periodas.

• Laistymą sumažinkite iki minimumo. Laistykite labai retai, maždaug kartą per mėnesį ar dar rečiau, tik kai žemė visiškai išdžiūsta.
• Laikykite kuo šviesesnėje ir, jei įmanoma, vėsesnėje (10-14°C) vietoje. Tai paskatintų didesnę žydėjimo tikimybę ateityje. Svarbiausia - daug šviesos.
• Netręškite.

Didžiausias alavijų priešas - perlaistymas, sukeliantis šaknų ir augalo pagrindo puvinį.

• Prieš laistant leiskite dirvožemiui visiškai išdžiūti per visą vazono gylį. Aktyviuoju periodu (kovo-rugsėjo mėn.) tai gali būti kas 2-4 savaites, ramybės periodu (spalio-vasario mėn.) - dar rečiau. Geriau palieti per retai, nei per dažnai.
• Kai laistote, darykite tai gausiai, kad sudrėktų visas substratas, o vandens perteklius laisvai išbėgtų pro drenažo angas. Po keliolikos minučių vandenį iš lėkštelės būtina išpilti. Stenkitės nelipti vandens į lapų skrotelės centrą.

Alaviją dauginti itin paprasta atžalomis ("vaikučiais"). Geriausia tai daryti aktyvaus augimo metu, nuo kovo iki rugpjūčio mėnesio.

1. Motininis augalas aplink save nuolat leidžia mažus augaliukus. Leiskite jiems paaugti bent iki 5-8 cm aukščio ir suformuoti kelis savo lapelius.
2. Atsargiai atskirkite atžalą nuo motininio augalo. Dažnai ji jau turi savo šaknų sistemą. Galima tai daryti persodinant arba tiesiog atsargiai atskiriant rankomis ar peiliu.
3. Atskyrimo vietą palikite apdžiūti ore 1-2 dienas, kad susidarytų apsauginė plutelė.
4. Pasodinkite atžalą į nedidelį vazonėlį su sausu kaktusų substratu.
5. Pirmą kartą palaistykite tik po savaitės.

Alavijai yra labai atsparūs augalai. Beveik visos problemos kyla dėl netinkamos priežiūros.

Šaknų puvinys

Atsiranda dėl perlaistymo, ypač ramybės periodu, nuo spalio iki vasario mėnesio. Lapai tampa vandeningi, minkšti, pagelsta arba paruduoja nuo pagrindo. Išgelbėti augalą galima tik ankstyvoje stadijoje, persodinant jį į sausą substratą ir pašalinant visas pažeistas šaknis.

Kenkėjai

Labai retai gali užpulti miltuotieji skydamariai. Juos galima nuvalyti spiritu suvilgytu ausų krapštuku.

Kodėl lapai linksta, tampa ploni ir įgauna rausvą/rusvą atspalvį? 

Tai rodo, kad augalas gauna per daug tiesioginių, kaitrių saulės spindulių, ypač birželio-liepos mėnesiais. Nors alavijas mėgsta saulę, nuo pačios kaitriausios vidurdienio saulės jį reikėtų apsaugoti.

Kodėl lapai auga horizontaliai, o ne į viršų? 

Dažniausiai tai yra šviesos trūkumo ženklas, ypač pastebimas nuo lapkričio iki vasario mėnesio. Augalas "skleidžiasi", bandydamas pagauti kuo daugiau šviesos. Perkelkite jį į šviesesnę vietą.

Kodėl lapų galiukai džiūsta? 

Gali būti dėl labai sauso oro (ypač šildymo sezono metu, nuo spalio iki kovo mėn.) arba dėl druskų kaupimosi dirvožemyje. Retkarčiais naudinga gausiai perlieti substratą minkštu vandeniu, kad druskų perteklius išsiplautų.

Naudojimas

Gydomiesiems ir kosmetiniams tikslams naudokite tik subrendusio (bent 3-4 metų amžiaus) augalo lapus. Nupjovus lapą, iš jo teka geltonos sultys (aloinas), kurios gali dirginti odą. Leiskite joms nuvarvėti, ir tik tada naudokite skaidrų minkštimą.