Pipirmėtė (Mentha × piperita)

Pipirmėtė (Mentha × piperita) yra natūralus hibridas, atsiradęs sukryžminus vandeninę mėtą (Mentha aquatica) ir šaltmėtę (Mentha spicata). Priklauso notrelinių (Lamiaceae) šeimai. Tai vienas plačiausi...

  • Aukštis / Plotis: 30-90cm / 30-100cm
  • Žydėjimo laikas: Liepa, Rugpjūtis, Rugsėjis
  • Atsparumo zona: 3-7
  • Vieta: Saulėta arba dalinis pavėsis.
  • Dirvožemis: Drėgna, derlinga, laidi, gerai drenuojama priemolio dirva.
  • Priežiūros lygis: Žemas

Augalo priežiūra

Pipirmėtė (Mentha × piperita) yra natūralus hibridas, atsiradęs sukryžminus vandeninę mėtą (Mentha aquatica) ir šaltmėtę (Mentha spicata). Priklauso notrelinių (Lamiaceae) šeimai. Tai vienas plačiausiai pasaulyje auginamų mėtų rūšių, vertinamas dėl savo itin stipraus, gaivaus mentolio aromato ir skonio. Augalas turi stačius, keturbriaunius, dažnai violetinio atspalvio stiebus ir tamsiai žalius, dantytais kraštais lapus. Vasaros pabaigoje formuoja nedideles, tankias varpas su smulkiais, rausvai violetiniais žiedeliais. Pipirmėtė yra ypač vertinama dėl eterinių aliejų, naudojamų medicinoje, kulinarijoje, kosmetikoje.

Pipirmėtes lengviausia dauginti ir sodinti daigais, nes jų sėklos dažnai būna sterilios arba iš jų išaugę augalai nebeatitinka veislės savybių. Geriausias laikas sodinti daigus - pavasaris (gegužės mėn.) arba vasaros pabaiga (rugpjūčio mėn.).

Kaip sodinti:

  1. Svarbiausias aspektas sodinant mėtas – jų agresyvaus plitimo suvaldymas. Geriausia jas sodinti į vazonus arba į žemę įkastus didelius indus be dugno, kibirus ar specialias šaknų užtvaras. Tai neleis šakniastiebiams išplisti po visą daržą.
  2. Parinkite saulėtą arba pusiau pavėsingą vietą. Mėtos mėgsta drėgmę, todėl pavėsyje augs gerai, jei gaus pakankamai vandens.
  3. Mėgsta derlingą, purią, drėgną, bet neužmirkstančią dirvą. Prieš sodinant dirvą galima pagerinti kompostu.
  4. Sodinkite daigus 30-40 cm atstumais. Pasodinus gerai palaistykite.

Pipirmėtes rekomenduojama persodinti ar atjauninti kas 3-4 metus, nes kero centras linkęs išplinkti, o augalas "nušliaužia" į šonus. Geriausias laikas tam – ankstyvas pavasaris (balandžio-gegužės mėn.).

Kaip persodinti:

  1. Iškaskite visą augalo kerą.
  2. Padalinkite jį į dalis, atskirdami jaunus, sveikus šakniastiebius su ūgliais iš kero pakraščių.
  3. Seną, sumedėjusį kero vidurį išmeskite.
  4. Jaunus daigus sodinkite į naują, derlinga žeme paruoštą vietą, nepamirštant plitimo kontrolės.

Pipirmėtė nėra reikli trąšoms, ypač jei auga derlingoje dirvoje.

  • Pakanka vieno tręšimo pavasarį (gegužės mėn.), kai augalas pradeda aktyviai augti.
  • Geriausiai tinka organinės trąšos, pavyzdžiui, kompostas arba gerai perpuvęs mėšlas, įterptas į dirvą aplink augalą. Galima naudoti ir subalansuotas kompleksines trąšas, tačiau saikingai. Pernelyg gausus tręšimas azotu gali sumažinti eterinių aliejų kiekį lapuose.

Reguliarus genėjimas yra būtinas norint palaikyti gražią pipirmėtės kero formą, skatinti tankesnį augimą ir gauti gausų derlių.

  • Genėti (kirpti derliui) galima visą vegetacijos laikotarpį, nuo pavasario iki rudens.
  • Reguliariai kirpkite ūglių viršūnėles - tai skatins augalą šakotis. Norint surinkti didesnį derlių, galima nupjauti visą antžeminę dalį 2-3 kartus per sezoną, paliekant maždaug 5-7 cm aukščio stiebelius. Pirmas didysis kirpimas atliekamas prieš pat žydėjimą (liepos pradžioje), antras - po maždaug 1-1,5 mėnesio, kai augalas atželia.

Pipirmėtė yra visiškai atspari šalčiui ir puikiai žiemoja Lietuvos sąlygomis be jokio specialaus paruošimo.

  • Vėlyvą rudenį (spalio-lapkričio mėn.), po pirmųjų stipresnių šalnų, kai antžeminė dalis nuvysta.
  • Nupjaukite visus likusius stiebus prie pat žemės. Galima palikti kelis centimetrus stagarų. Joks papildomas pridengimas nėra būtinas. Pavasarį augalas atžels iš po žeme esančių šakniastiebių.

Laistykite reguliariai, kad dirva būtų nuolat šiek tiek drėgna, bet ne šlapia. Ypač svarbu laistyti per sausras. Auginant vazonuose, laistyti reikia dažniau, nes dirva juose greičiau išdžiūsta.

Pipirmėtes dauginti labai lengva. Geriausias laikas - pavasaris arba vasara.

  • Šakniastiebių auginiais - tai pats paprasčiausias ir efektyviausias būdas. Pavasarį arba rudenį iškaskite dalį kero, atskirkite jaunus šakniastiebius (baltas šaknis su miegančiais pumpurais) ir pasodinkite juos horizontaliai 5-10 cm gylyje naujoje vietoje.
  • Ūglių auginiais - vasarą nupjaukite 10-15 cm ilgio viršūninius ūglius. Pamerkite juos į vandenį. Šaknys pasirodo labai greitai, per 1-2 savaites. Kai šaknys paauga iki kelių centimetrų, sodinkite į dirvą.
  • Dalijant kerą - persodinant ar atjauninant augalą, kerą galima tiesiog padalinti į kelias dalis.

Mėtų rūdys (Puccinia menthae) - tai dažniausia mėtų liga. Ant lapų apatinės pusės atsiranda iškilios, oranžinės arba rudos pūslės (pustulės). Vėliau lapai džiūsta ir krenta. Kovoti sunku. Reikia šalinti pažeistus lapus, neperlaistyti, sodinti retesniais kerais, kad būtų geresnė oro cirkuliacija. Stipriai pažeistus augalus geriausia sunaikinti.

Miltligė ant lapų atsiranda baltas, miltuotas apnašas. Pasirodo esant karštam ir drėgnam orui.

Kenkėjai - kartais puola mėtų lapinukai (maži, blizgantys vabalai, išgraužiantys skylutes lapuose) arba amarai. Pažeistus augalus galima purkšti žaliojo muilo tirpalu arba insekticidais.

Geriausias laikas rinkti pipirmėtės derlių vaistinei žaliavai ir džiovinimui yra prieš pat žydėjimą arba žydėjimo pradžioje (liepos mėn.), nes tuo metu eterinių aliejų koncentracija yra didžiausia. Rinkite saulėtą dieną, nukritus rasai. Šviežiam vartojimui lapelius galima skinti visą sezoną.

Kodėl mėtos praranda aromatą? 

Priežastys gali būti kelios: pertręšimas (ypač azotu), auginimas per dideliame pavėsyje, augalo senėjimas (reikia atjauninti).

Mėtų rūšys

Yra daugybė mėtų rūšių ir veislių, kurios skiriasi aromatu ir išvaizda (pvz., šaltmėtė, obuolinė mėta, ananasinė mėta, šokoladinė mėta). Verta auginti kelias rūšis, kad atrastumėte savo mėgstamiausią.

Meniu