Taukė (Symphytum) yra vienas geriausiai žinomų vaistinių augalų, tačiau sodininkai ir žolininkai dažnai painioja dvi skirtingas jos rūšis: vietinę vaistinę taukę (Symphytum officinale) ir iš Kaukazo kilusią šiurkščiąją taukę (Symphytum asperum). Nors abu augalai kaupia vertingas medžiagas, jų morfologija ir cheminė sudėtis skiriasi. Šiame straipsnyje rasite tikslią informaciją, kaip jas atskirti, saugiai naudoti ir auginti savo sode.
Kuo skiriasi vaistinė taukė nuo šiurkščiosios?
Pagrindinis skirtumas yra lapų tvirtinimosi prie stiebo būdas ir žiedų spalva.
Norint tiksliai identifikuoti augalą, reikia atkreipti dėmesį į šiuos morfologinius požymius:
- Vaistinė taukė (S. officinale): jos stiebas yra „sparnuotas“. Tai reiškia, kad lapkotis ne tiesiog prisitvirtina prie stiebo, bet tarsi „nubėga“ juo žemyn per visą tarpubamblį, sudarydamas plačius, žalius kraštus. Žiedai dažniausiai būna kreminiai, violetiniai arba purpuriniai. Jein orite turėti šio augalo priežiūros kalendorių spauskite: Vaistinė taukė
- Šiurkščioji taukė (S. asperum): jos lapai turi aiškius kotelius ir stiebu „nenubėga“ (stiebas apvalus, be sparnų). Visas augalas padengtas aštriais, kabliškais plaukeliais, kurie liečiant yra daug šiurkštesni nei vaistinės taukės. Kaip nurodo Karališkieji Kjų sodai (Kew Gardens), šiurkščiosios taukės žiedai pradžioje būna rausvi, o vėliau tampa ryškiai mėlyni - tai skiriamasis bruožas.
Svarbu paminėti, kad soduose dažnai auga jų natūralus hibridas – sibirinė taukė (Symphytum x uplandicum), kuri pasižymi tarpinėmis savybėmis ir dažnai naudojama kaip trąša (pvz., veislė 'Bocking 14').
Kada ir kaip teisingai sodinti taukes?
Geriausias laikas sodinti taukes yra pavasarį (balandį-gegužę) arba rudenį, naudojant šaknų atžalas.
Taukės yra itin gajūs augalai, todėl jų sodinimas nereikalauja sudėtingų technologijų, tačiau būtina kontroliuoti jų plitimą:
- Vieta ir dirva: taukės mėgsta drėgną, azotu turtingą dirvožemį ir pusiau pavėsį, nors pakenčia ir saulėkaitą. Dėl galingos šaknų sistemos jos gali augti ten, kur kiti augalai skursta.
- Sodinimas: kaskite gilią duobę, nes taukės šaknys skverbiasi giliai į podirvį. Sodinant šaknų auginiais, juos guldykite horizontaliai 3-5 cm gilyje.
- Atstumai: šie augalai užauga dideli (iki 1-1,5 m), todėl Šiaurės Karolinos valstijos universitetas rekomenduoja palikti bent 60-90 cm tarpus, kad būtų užtikrinta gera oro cirkuliacija ir išvengta grybelinių ligų.
Priežiūra ir saugumas - nuodingos medžiagos
Svarbu: taukės kaupia pirolizidino alkaloidus, kurie gali pažeisti kepenis, todėl jas vartoti į vidų draudžiama.
Nors istoriškai taukė buvo naudojama kaulų lūžiams gydyti (iš čia ir angliškas pavadinimas Bone-set), šiuolaikinis mokslas griežtai riboja jos vartojimą. Jungtinių Valstijų maisto ir vaistų administracija (FDA) bei Europos vaistų agentūra įspėja, kad taukėse esantys alkaloidai yra toksiški kepenims ir gali būti kancerogeniški. Todėl:
- Vartojimas: naudokite tik išoriškai (tepalai, kompresai) ant sveikos odos (ne ant atvirų žaizdų).
- Trąša: abu augalai (ypač S. asperum ir hibridai) yra puikus kalio ir azoto šaltinis. Jų lapus galima naudoti skystoms trąšoms gaminti arba kompostuoti.
Ligos ir kenkėjai
Taukės yra atsparios, tačiau tam tikros sąlygos gali sukelti estetinių problemų.
Taukės rūdys (Melampsorella symphyti)
Oranžinės sporų pūslelės apatinėje lapų pusėje. Pažeistus lapus nupjauti ir sudeginti (nekompostuoti).
Miltligė
Baltos apnašos ant lapų, atsirandantis sausomis vasaromis. Kad to nebūtų - užtikrinti drėgmę, mulčiuoti dirvą aplink kerą.
DUK
- Ar galima taukę valgyti?
Ne, griežtai nerekomenduojama. Nors senose knygose rašoma apie taukės lapų salotas, šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad jose esantys alkaloidai kaupiasi organizme ir kenkia kepenims.
- Kuri taukė geresnė trąšoms?
Trąšoms dažniausiai naudojama hibridinė 'Bocking 14' veislė arba šiurkščioji taukė (S. asperum), nes jos užaugina daugiau žaliosios masės nei paprasta vaistinė taukė.
- Kaip atskirti taukę nuo rusmenės?
Tai gyvybiškai svarbus klausimas, nes rusmenė (Digitalis) yra mirtinai nuodinga. Taukės lapai šiurkštūs ir plaukuoti, o rusmenės - švelnesni, dantytu kraštu. Žiedai taip pat skiriasi formos struktūra.
