Paprastasis putinas (Viburnum opulus) Lietuvoje nuo seno laikomas ypatingu augalu - jis apipintas dainomis, o jo uogos vertinamos liaudies medicinoje. Ilgą laiką augęs tik pamiškėse ar sodybų pakraščiuose, dabar putinas grįžta į modernius gėlynus ne tik dėl savo gydomųjų savybių, bet ir dėl dekoratyvumo. Tačiau daugelis sodininkų vis dar vengia šio krūmo dėl specifinio uogų kartumo arba nežino, kad egzistuoja veislės, vedančios saldžias uogas. Šiame straipsnyje aptarsime 5 svarbiausius dalykus: nuo veislių, kurias verta rinktis Lietuvoje, iki sodinimo paslapčių ir sveikatinančios naudos.

1. Uogų nauda sveikatai (Lietuviškas „supermaistas“)

Putino uogos yra tikra vitaminų bomba, kuri savo verte dažnai lenkia net citrusinius vaisius. Moksliniai tyrimai, publikuoti National Center for Biotechnology Information (NCBI), patvirtina, kad putinų uogose esantys fenoliniai junginiai ir antioksidantai efektyviai kovoja su laisvaisiais radikalais, taip stiprindami imuninę sistemą ir lėtindami senėjimo procesus. Be didelio vitamino C kiekio, uogose gausu geležies ir valerijono rūgšties, kuri suteikia uogoms specifinį kvapą ir raminamąjį poveikį. Liaudies medicinoje putinas tradiciškai vartojamas aukštam kraujospūdžiui mažinti ir kosuliui gydyti, tačiau dėl didelio aktyviųjų medžiagų kiekio jų negalima vartoti dideliais kiekiais. Specifinis kartumas, kurį daugelis peikia, yra nulemtas viburnino – medžiagos, kuri ir suteikia gydomąjį efektą.

Sprendimas: vartokite uogas saikingai – geriausia jas sumalti su medumi santykiu 1:1, kad sušvelnintumėte kartumą ir išsaugotumėte vitaminus žiemai.

2. Populiariausios veislės Lietuvoje

Renkantis putiną, būtina atskirti dekoratyvines formas nuo tų, kurios auginamos dėl uogų. Royal Horticultural Society(RHS) pažymi, kad populiarioji 'Roseum' veislė yra sterili ir uogų visiškai neveda, todėl ji tinka tik tiems, kurie nori įspūdingų, baltų "sniego gniūžčių" žiedynų. Lietuvoje uogų derliui dažniausiai auginamos ukrainietiškos ar rusiškos selekcijos veislės, tokios kaip 'Leningradskaja sladkaja' arba 'Zolobovskaja', kurios pasižymi gerokai mažesniu kartumu nei laukiniai augalai. Šios veislės yra sukurtos taip, kad uogas būtų galima valgyti tiesiai nuo krūmo, be būtinybės jas šaldyti. Taip pat populiarėja geltonuogė veislė 'Xanthocarpum', kuri atrodo itin dekoratyviai ir yra švelnesnio skonio.

Sprendimas: jei jūsų tikslas yra uogienės ir vaistai – ieškokite 'Leningradskaja' sodinukų; jei norite tik grožio – rinkitės 'Roseum' (dar vadinamą „Buldebeš“), bet uogų nesitikėkite.

3. Sodinimas ir dirvožemis

Putinas yra drėgmę mėgstantis augalas, kuris gamtoje auga upių pakrantėse ir drėgnuose miškuose, todėl sausas smėlis jam yra pražūtingas. University of Wisconsin-Madison sodininkystės ekspertai pabrėžia, kad putinai geriausiai auga drėgname, bet gerai drenuotame, humusingame dirvožemyje, ir gali toleruoti tiek rūgščią, tiek šiek tiek šarmingą terpę. Nors putinas pakenčia pavėsį, norint gausaus uogų derliaus, jį būtina sodinti saulėtoje vietoje, nes pavėsyje augalas ištįsta, o uogos sukaupia mažiau cukraus. Tai vienas iš nedaugelio vaismedžių, kurį galima sodinti tose sklypo vietose, kur gruntinis vanduo yra aukščiau (bet ne pelkėje).

Sprendimas: sodindami į duobę būtinai įmaišykite komposto ir, jei dirva sunki, šiek tiek durpių; po pasodinimo gausiai mulčiuokite, kad drėgmė neišgaruotų. Atstumas tarp krūmų turėtų būti bent 2–3 metrai, nes augalas plačiai išsikeroja.

4. Apdulkinimas ir derėjimas

Dažna problema, su kuria susiduria sodininkai – krūmas žydi gausiai, bet uogų užmezga mažai. Oregon State University specialistai aiškina, kad nors daugelis putinų yra savidulkiai, kryžminis apdulkinimas žymiai padidina derlių, todėl rekomenduojama sodinti bent du skirtingus augalus netoliese. Jei auginate veislinį putiną, šalia pasodintas kitos veislės sodinukas arba net paprastas laukinis putinas (jei jis netoliese) padės privilioti daugiau vabzdžių ir užtikrinti geresnį vaisių užmezgimą. Taip pat svarbu žinoti, kad putinai derėti pradeda 3–4 metais po pasodinimo, tad pirmaisiais metais uogų gausos tikėtis neverta.

Sprendimas: jei turite vietos, sodinkite bent du putinų krūmus maždaug 3-5 metrų atstumu vienas nuo kito. Tai užtikrins, kad rudenį šakos links nuo raudonų uogų kekių.

5. Kova su pagrindiniu priešu - putininiu lapgraužiu

Gražų krūmą per kelias dienas gali sunaikinti specifinis kenkėjas – putininis lapgraužis (Pyrrhalta viburni). Cornell University mokslininkai įspėja, kad šio vabalo lervos ir suaugėliai gali visiškai „skeletuoti“ lapus, palikdami tik gyslas, kas smarkiai susilpnina augalą ir kitais metais jis gali nebežydėti. Kenkėjas žiemoja kiaušinėlių stadijoje ant šakelių galiukų, todėl pavasarį išsiritusios lervos iškart puola jaunus lapus. Jei matote skylėtus lapus, tai beveik garantuotai šio vabalo darbas, ir ignoruoti to negalima.

Sprendimas: vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį atidžiai apžiūrėkite šakelių galus ir nugenėkite tas, ant kurių matote tamsius gumbelius (kiaušinėlių dėtis). Vasarą, pastebėjus lervas, purkškite žaliuoju muilu arba insekticidais, kol žala dar nėra masinė.