Portulaka yra unikalus augalas, kuris vienu metu gali būti ir įkyri piktžolė darže, ir vertingas vaistinis augalas, ir nuostabi gėlyno puošmena. 2026 metais, populiarėjant tvariai mitybai ir sausrai atspariems sodams, portulaka išgyvena renesansą. Dauguma sodininkų nustemba sužinoję, kad tas „riebus“ augalas, kurį jie ravi iš tarplysvių, yra vienas sveikiausių žalumynų pasaulyje. Štai 4 esminės priežastys, kodėl verta šį augalą ne tik toleruoti, bet ir specialiai auginti.
1. Omega-3 riebalų rūgščių čempionė (sveikata)
Tai yra pati svarbiausia paprastosios portulakos (P. oleracea) savybė, išskirianti ją iš visų kitų lapinių daržovių. Nacionalinio biotechnologijos informacijos centro (NCBI) duomenimis, portulaka turi didžiausią Omega-3 riebalų rūgščių (alfa-linoleno rūgšties) kiekį tarp visų žaliųjų daržovių, lenkdama net kai kurias žuvų rūšis. Tai daro ją nepakeičiamu maisto produktu vegetarams ir veganams, norintiems stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą natūraliu būdu. Be Omega-3, joje gausu antioksidantų (glutationo), kurie saugo ląsteles nuo senėjimo ir oksidacinio streso. Reguliarus šių lapelių valgymas padeda mažinti cholesterolio kiekį ir gerina kraujotaką.
2. Atsparumas ekstremaliai sausrai (sodininkystė)
Tiek dekoratyvinė, tiek valgomoji portulaka yra sukulentai, kaupiantys vandenį savo storuose, mėsinguose lapuose, todėl jos yra idealus pasirinkimas karštėjančioms 2026-ųjų vasaroms. Ilinojaus universiteto sodininkystės ekspertai pabrėžia, kad portulakos gali išgyventi ilgus sausros periodus ten, kur kiti vienmečiai augalai žūsta, nes jų šaknų sistema efektyviai išnaudoja net menkiausią drėgmę. Tai reiškia, kad auginant didžiažiedes portulakas alpinariume ar kapuose, jums beveik nereikės rūpintis laistymu – jos žydės net ir per didžiausius karščius. Valgomosios portulakos taip pat nereikalauja jokios priežiūros ir gali užaugti net ant skurdaus smėlio ar trinkelių tarpuose. Tai tvarus pasirinkimas taupantiems vandenį.
3. Maistinė vertė ir kulinarija (virtuvė)
Paprastoji portulaka yra ne tik vaistas, bet ir puikus kulinarinis ingredientas, pasižymintis maloniu, lengvai rūgštoku ir sūriu skoniu, primenančiu špinatus ar rėžiukus. Kulinarijos specialistai rekomenduoja naudoti jaunus stiebus ir lapus šviežiose salotose dėl jų traškios tekstūros, o senesnius – troškinti arba dėti į sriubas kaip tirštiklį. Joje gausu vitaminų A, C ir E, taip pat svarbių mineralų: magnio, kalcio, kalio ir geležies, todėl ji puikiai papildo mitybą mikroelementais. Svarbu žinoti, kad termiškai apdorota ji praranda dalį vitamino C, bet išsaugo mineralus, todėl geriausia ją valgyti žalią su alyvuogių aliejumi. Tai nemokamas „supermaistas“, augantis tiesiog po kojomis.
4. Dirvos danga ir apsauga (ekosistema)
Sode portulaka atlieka svarbią „gyvojo mulčio“ funkciją – ji greitai plečiasi pažeme, sudarydama tankų kilimą, kuris neleidžia dirvožemiui išdžiūti ir perkaisti. Floridos universiteto (IFAS) duomenimis, toks natūralus padengimas stabdo eroziją ir slopina kitų, agresyvesnių piktžolių dygimą, veikdamas kaip apsauginis sluoksnis. Be to, gilios portulakos šaknys (liemeninės) purena kietą dirvą ir iškelia maisto medžiagas iš gilesnių sluoksnių į paviršių, kur jos tampa prieinamos kitiems augalams po portulakos nunykimo. Dekoratyvinės portulakos savo ryškiais žiedais taip pat pritraukia bites ir kitus apdulkintojus, taip didindamos viso sodo biologinę įvairovę.
