Tikrasis margainis yra įspūdingos išvaizdos augalas, išsiskiriantis didžiuliais, baltai margais lapais ir ryškiai violetiniais žiedais, tačiau daugelis sodininkų jį vertina nevienareikšmiškai. Nors tai yra vienas galingiausių vaistinių augalų pasaulyje, jo auginimas sode reikalauja griežtos disciplinos, nes gamtoje jis elgiasi kaip agresyvi piktžolė. Jei nusprendėte auginti šį „kepenų sargą“ savo sklype, turite žinoti, kaip jį suvaldyti, kad jis neužkariautų viso gėlyno. Šiame straipsnyje aptarsime 3 esmines auginimo taisykles ir pagrindinę naudą, dėl kurios verta imtis šio iššūkio.
Trumpai
Margainis yra galingas vaistas, tačiau sode su juo reikia elgtis atsargiai: sodinkite saulėje, toliau nuo takų, ir būtinai kontroliuokite sėklų barstymąsi. Mainais gausite vieną efektyviausių natūralių priemonių kepenų sveikatai stiprinti.
1. Agresyvus plitimas ir žiedų kontrolė
Svarbiausias dalykas, kurį privalote žinoti - margainis yra nepaprastai vislus augalas, plintantis sėklomis, kurias vėjas gali nunešti labai toli. Invazinių rūšių centras (CABI) įspėja, kad vienas margainio augalas gali subrandinti iki 6000 sėklų, kurios dirvožemyje išlieka gyvybingos net 9 metus. Jei leisite žiedams peržydėti ir suformuoti pūkus (kaip pienėms), kitais metais jūsų ir kaimynų sodai bus pilni dygliuotų daigų, kuriuos sunku išrauti. Todėl, jei auginate margainį tik dėl grožio (lapų), privalote nukirpti žiedus vos jiems pradėjus vysti, neleisdami susiformuoti sėkloms. Jei auginate dėl sėklų – ant žiedynų užmaukite popierinius maišelius, kad sėklos neišbyrėtų ant žemės.
2. Erdvės poreikis
Margainis nėra kukli gėlytė - tai stambus, architektoninis augalas, kuris per vieną sezoną gali užaugti iki 1,5–2 metrų aukščio ir užimti panašų plotį. Misūrio botanikos sodo ekspertai pabrėžia, kad margainiams reikalinga atvira, saulėta vieta ir jie visiškai netoleruoja pavėsio ar kitų augalų konkurencijos. Jo lapai, nors ir labai dekoratyvūs dėl marmurinių raštų, yra ginkluoti itin aštriais dygliais kraštuose, todėl sodinkite jį toliau nuo takelių, vaikų žaidimų aikštelių ar vietų, kur vaikšto augintiniai. Geriausia vieta – sodo pakraštys arba atskira vaistažolių lysvė, kur jis galėtų dominuoti neužgoždamas smulkesnių augalų ir nieko nesužeisdamas.
3. Sėja ir atsparumas sausrai
Tai yra vienmetis arba dvimetis augalas, kuris nemėgsta persodinimo, todėl geriausia sėklas sėti tiesiai į dirvą ankstyvą pavasarį (balandžio–gegužės mėn.). Šiaurės Karolinos valstijos universiteto sodininkystės gidas nurodo, kad margainis yra kilęs iš Viduržemio jūros regiono, todėl jis puikiai toleruoja sausrą ir skurdų dirvožemį. Jam nereikia trąšų ar dažno laistymo - perteklinė drėgmė ir per daug azoto tik skatina lapų augimą, bet mažina veikliųjų medžiagų kiekį sėklose. Tiesiog pasėkite sėklas negiliai (apie 1–2 cm), palaistykite, kol sudygs, o vėliau palikite jį ramybėje - tai vienas mažiausiai priežiūros reikalaujančių augalų.
Nauda - kepenų regeneracija
Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės kenčia margainio dyglius, yra jo sėklose esanti medžiaga - silimarinas. Nacionalinis biotechnologijos informacijos centras (NCBI) skelbia daugybę tyrimų, patvirtinančių, kad silimarinas veikia kaip stiprus antioksidantas, apsaugantis kepenų ląsteles nuo toksinų ir skatinantis jų atsinaujinimą. Jis tradiciškai naudojamas gydant kepenų suriebėjimą, hepatitą, apsinuodijimus (pvz., grybais) ar tiesiog profilaktiškai valant organizmą po vaistų vartojimo ar alkoholio. Naudingiausios yra subrendusios sėklos, kurios sumalamos ir vartojamos kaip milteliai arba arbatos, tačiau jauni, nuskabyti lapai (pašalinus dyglius) taip pat gali būti valgomi salotose kaip špinatų pakaitalas.
