Didžioji dilgėlė (Urtica dioica) yra vienas labiausiai prieštaringų augalų: sodininkai kovoja su ja kaip su įkyria piktžole, o žolininkai garbina kaip „lietuviškąjį ženšenį“. Dažniausiai ji auga ten, kur dirvožemis yra turtingas azoto, todėl jos buvimas rodo gerą, derlingą žemę. Nors prisilietimas prie jos yra skausmingas dėl skruzdžių rūgšties, esančios plaukeliuose, termiškai apdorotas augalas tampa visiškai saugus ir maistingesnis už daugelį kultūrinių daržovių. Jei nenorite rizikuoti nusidginti pirštų, sode galite auginti „saugius“ jos giminaičius, kurie atrodo panašiai, bet „nekanda“. Šiame straipsnyje aptarsime 3 pagrindines dilgėlės naudas ir 2 augalus, kuriuos verta sodinti kaip alternatyvą.
Trumpai
Dilgėlė yra nepakeičiama vaistažolė ir trąša, kurią verta palikti nuošaliame sodo kampe. Tačiau jei norite panašios estetikos gėlyne be skausmingų pasekmių, rinkitės baltažiedę notrelę (pavėsiui) arba kinmėtė
(saulei) - jie suteiks tą patį laukinį žavesį, bet bus draugiški jūsų rankoms.
1. Vitaminų bomba ir pagalba sąnariams
Dilgėlė yra vienas stipriausių natūralių kraują stiprinančių augalų mūsų klimato zonoje. Nacionalinis biotechnologijos informacijos centras (NCBI) skelbia tyrimus, patvirtinančius, kad dilgėlių ekstraktas pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu, padedančiu malšinti artrito skausmus. Jų lapuose geležies yra daugiau nei špinatuose, o vitamino C – daugiau nei citrinose ar serbentuose, todėl tai nepakeičiamas pagalbininkas pavasarį, kai organizmas nusilpęs po žiemos. Be to, dilgėlės veikia kaip natūralus antihistaminas, padedantis slopinti sezonines šienligės reakcijas, jei vartojamos reguliariai arbatos pavidalu. Svarbu rinkti tik jaunus, pavasarinius ūglius, kol augalas dar nepradėjo žydėti.
Sprendimas: gerkite dilgėlių arbatą pavasarį (kursas 2–3 savaitės) imunitetui stiprinti arba naudokite džiovintus lapus kaip prieskonį sriuboms.
2. Geriausia natūrali trąša daržui („Dilgėlių raugas“)
Tai, kas naudinga žmogui, dar labiau tinka augalams - dilgėlė yra azoto, kalio ir magnio šaltinis sodo kultūroms. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) rekomenduoja naudoti raugintą dilgėlių antpilą kaip vieną efektyviausių organinių trąšų augalų augimui skatinti. Šis skystis gaminamas užpylus dilgėles vandeniu ir palikus rūgti 1–2 savaites; gautas koncentratas skiedžiamas vandeniu (santykiu 1:10) ir naudojamas pomidorams, agurkams bei gėlėms laistyti. Toks tręšimas ne tik pamaitina augalus, bet ir stiprina jų imunitetą prieš kenkėjus, pavyzdžiui, amarus. Vienintelis trūkumas - specifinis, nemalonus rūgimo kvapas proceso metu.
Sprendimas: pasigaminkite „dilgėlių arbatos“ augalams: pripjaukite kibirą dilgėlių, užpilkite vandeniu, uždenkite ir palaikykite savaitę, o tada laistykite daržą.
3. Kulinarinis panaudojimas ir grožio eliksyras
Jauni dilgėlių lapeliai yra puikus pakaitalas špinatams, turintis riešutinį poskonį ir tinkantis įvairiems patiekalams. Merilendo universiteto medicinos centras nurodo, kad dilgėlės tradiciškai naudojamos ne tik maistui, bet ir plaukų priežiūrai, skatinant jų augimą ir mažinant slinkimą. Termiškai apdorojus (nuplikius karštu vandeniu), dilgėlės praranda savo „kandžiojimo“ savybes ir tampa minkštos, todėl jas galima dėti į omletus, sriubas, troškinius ar žaliuosius kokteilius. Plaukams skalauti naudojamas nuoviras suteikia žvilgesio ir mažina pleiskanojimą, reguliuodamas galvos odos riebalų išsiskyrimą. Tai nemokamas, laukinis supermaistas, augantis tiesiog patvoryje.
Sprendimas: pavasarį virkite dilgėlių sriubą su kiaušiniu arba pasidarykite plaukų skalavimo skystį (sauja dilgėlių litrui vandens).
4. Alternatyva sode - baltažiedė notrelė (Lamium album)
Jei norite augalo, kuris atrodo beveik identiškai kaip dilgėlė, bet yra švelnus ir dekoratyvus, baltažiedė notrelė yra geriausias pasirinkimas. Šis augalas dažnai vadinamas „kurčiaja dilgėle“ (Dead-nettle), nes jis visiškai neturi dilginamųjų plaukelių, todėl jį saugu liesti net vaikams. Notrelė yra puikus medingas augalas, pritraukiantis į sodą bites ir kamanes, o jos balti žiedai žydi ilgai – nuo pavasario iki rudens. Ji mėgsta pavėsį ir drėgmę, todėl puikiai tinka sodinti po vaismedžiais arba tose vietose, kur įprasta veja prastai auga. Be to, notrelė taip pat pasižymi vaistinėmis savybėmis, ypač gydant kvėpavimo takų uždegimus.
Sprendimas: sodinkite notrelę kaip kiliminį augalą pavėsingose vietose – ji uždengs žemę gražia žaluma ir nereikalaus jokios priežiūros.
5. Alternatyva sode - raukšlėtoji kinmėtė (Agastache rugosa)
Kitas augalas, kuris savo lapų forma primena dilgėlę, bet yra vertinamas dėl aromato ir grožio, yra raukšlėtoji kinmėtė, dar vadinamas „korėjietiška mėta“. Šiaurės Karolinos valstijos universiteto sodininkystės centras apibūdina jį kaip struktūrišką, vertikalų augalą su dilgėliškais lapais ir purpurinėmis žiedų žvakėmis, kuris yra tikras magnetas drugeliams. Skirtingai nuo piktžolėtos dilgėlės, kinmėtė yra kultūrinis augalas, kuris neplinta agresyviai, o jo lapai skleidžia stiprų anyžių ir mėtų aromatą. Tai puikus pasirinkimas vaistažolių darželiui arba natūralistinio stiliaus gėlynui, kur jis atlieka ir dekoratyvinę, ir vaistinę funkciją (stiprina imunitetą).
Sprendimas: rinkitės veislę 'Blue Fortune' arba 'Golden Jubilee' (su geltonais lapais) – turėsite „dilgėlę“, kuri kvepia ir puošia gėlyną violetiniais žiedais visą vasarą.
