Vaistinis čiobrelis (lot. Thymus vulgaris)

Čiobrelius galima sodinti daigais arba sėti sėklomis. Geriausias laikas sodinti daigus - gegužės pabaiga arba birželio pradžia, kai praeina šalnų pavojus. Sėklas galima sėti į daigyklas kovo-balandžio mėn. arba tiesiai į dirvą gegužės mėn. Sėklos labai smulkios, todėl jų nereikia užberti žeme, pakanka prispausti prie dirvos paviršiaus ir palaikyti drėgmę.

Kaip sodinti daigus:

•    Parinkite pačią saulėčiausią vietą darže ar gėlyne. Čiobrelis nepakenčia užmirkimo ir pavėsio. 
•    Jei dirva sunki, molinga, būtina ją pagerinti - įmaišyti smėlio, žvyro ar komposto, kad padidėtų laidumas.
•    Iškaskite duobutes šiek tiek didesnes už daigo šaknų gumulą. Sodinkite 20-30 cm atstumais vieną nuo kito. Pasodinus gausiai paliekite.

Čiobrelius vienoje vietoje rekomenduojama auginti 3-4 metus, vėliau keras sumedėja, išretėja ir praranda dekoratyvumą bei aromatingumą. Persodinti arba atjauninti kerą geriausia pavasarį (balandžio-gegužės mėn.).

Kaip persodinti:

1. Atsargiai iškaskite visą kerą.
2. Aštriu kastuvu ar peiliu padalinkite jį į kelias dalis. Kiekviena dalis turi turėti sveikų šaknų ir ūglių.
3. Seną, sumedėjusį kero vidurį išmeskite.
4. Naujus kerelius sodinkite į paruoštą vietą, kaip aprašyta sodinimo skiltyje.

Čiobrelis yra skurdžios dirvos augalas ir nemėgsta pertręšimo. Per didelis maisto medžiagų kiekis, ypač azoto, skatina greitą augimą, bet mažina eterinių aliejų koncentraciją (silpnėja aromatas) ir atsparumą šalčiui. Geriausia apskritai netręšti. Pakanka prieš sodinimą į dirvą įterpti šiek tiek komposto. Jei augalas atrodo labai skurdžiai, galima vieną kartą pavasarį patręšti kompleksinėmis trąšomis su mažu azoto kiekiu.

Genėjimas yra svarbi čiobrelio priežiūros dalis, padedanti išlaikyti kompaktišką formą, skatinanti šakojimąsi ir neleidžianti per greitai sumedėti.

Kada genėti: 

• Geriausia genėti du kartus per metus. Pavasarį (balandžio pab. - gegužės pr.): Kai pradeda augti nauji ūgliai, patrumpinkite pernykščius ūglius maždaug trečdaliu. Tai paskatins tankesnį augimą.
•  Po žydėjimo (rugpjūčio mėn.): Nukirpkite nužydėjusius žiedynus. Tai neleis augalui eikvoti energijos sėkloms brandinti ir skatins antrą augimo bangą.
• Negalima kirpti iki pat sumedėjusios dalies, visada palikite šiek tiek žalių lapelių, iš kurių augalas galės leisti naujus ūglius. Paskutinis genėjimas turėtų būti atliktas ne vėliau kaip rugpjūčio pabaigoje, kad nauji ūgliai spėtų subręsti iki žiemos.

Nors vaistinis čiobrelis yra pakankamai atsparus šalčiui, lietuviškos besniegės ir vėjuotos žiemos jam gali būti pražūtingos. Kada ruošti - spalio pabaigoje - lapkričio mėn., prieš prasidedant didesniems šalčiams.

Kaip paruošti:

• Mulčiavimas - dirvą aplink kerą galima pamulčiuoti durpėmis ar kompostu. 
• Pridengimas - svarbiausia apsauga - pridengimas. Geriausiai tinka eglišakės, kurios sulaiko sniegą, bet leidžia augalui kvėpuoti. Nerekomenduojama dengti lapais ar plėvele, nes po jais augalas gali iššusti ir supūti.
• Svarbiausia sodinti nuo šaltų žiemos vėjų apsaugotoje vietoje. 

Čiobrelis yra sausrai atsparus augalas ir nepakenčia drėgmės pertekliaus. Jaunus, ką tik pasodintus daigus reikia laistyti reguliariai, kol prigis. Suaugusius augalus reikia laistyti tik per ilgesnes sausras. Dirvožemis tarp laistymų turi visiškai išdžiūti. Dažnas laistymas yra didžiausia klaida auginant čiobrelius.

Čiobrelį galima dauginti keliais būdais.

• Dalijant kerą - paprasčiausias būdas, atliekamas pavasarį persodinant augalą.
• Auginiais - vasaros pradžioje (birželio mėn.) nupjaukite 8-10 cm ilgio ne visiškai sumedėjusius ūglius. Pašalinkite apatinius lapelius ir įsmeikite į drėgną smėlio ir durpių mišinį. Pridenkite stiklainiu ar plėvele, kad palaikytumė-te drėgmę, ir reguliariai vėdinkite.
• Atlankomis - pavasarį prilenkite ilgesnę šakelę prie žemės, pritvirtinkite ir apiberkite žemėmis, palikdami viršūnę paviršiuje. Per vasarą ji išleis šaknis. Kitą pavasarį bus galima atskirti nuo motininio augalo.
• Sėklomis kaip aprašyta sodinimo skiltyje.

Dėl eterinių aliejų čiobreliai yra gana atsparūs ligoms ir kenkėjams. Dažniausios problemos kyla dėl netinkamų auginimo sąlygų.

• Šaknų puvinys - pati dažniausia problema, atsirandanti per drėgnoje, sunkioje, prastai drenuojamoje dirvoje. Augalas pradeda vysti, gelsti, ruduoti. Vienintelė išeitis – persodinti į tinkamą vietą.
• Miltligė - kartais gali pasireikšti karštomis ir drėgnomis vasaromis kaip baltas apnašas ant lapų. Reikėtų vengti augalų sutankinimo, kad būtų geresnė oro cirkuliacija.

Prieskoniams ir vaistinei žaliavai geriausia rinkti čiobrelių ūglius prieš pat žydėjimą arba žydėjimo pradžioje (birželio mėn.), nes tada eterinių aliejų koncentracija būna didžiausia. Kirpkite viršutines, nesumedėjusias šakelių dalis. Džiovinkite pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje.

Kodėl prastai auga? 

Dažniausios priežastys: per sunki ir šlapia dirva, pavėsis, pertręšimas.

Kodėl plinka kero vidurys? 

Tai natūralus senėjimo procesas. Augalą reikia atjauninti – išskaidyti ir persodinti jaunas kero dalis.

Rūšys

Lietuvoje natūraliai auga paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum), kuris yra labiau šliaužiantis. Vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris) yra auginamas. Taip pat populiarėja citrininis čiobrelis (Thymus x citriodorus), pasižymintis stipriu citrinos aromatu.