Fikusai

Fikusas (lot. Ficus L.) yra vienas populiariausių ir plačiausiai auginamų kambarinių augalų, priklausantis šilkmedinių (Moraceae) šeimai. Ši didžiulė augalų gentis, kurioje priskaičiuojama nuo 600 iki 800 rūšių, natūraliai paplitusi viso pasaulio tropiniuose ir subtropiniuose regionuose, ypač Pietryčių Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Dėl savo gebėjimo prisitaikyti prie namų mikroklimato ir patrauklios išvaizdos, fikusai tapo mėgstamu pasirinkimu tiek namų, tiek biurų erdvėms puošti.

Fikusai yra ypač vertinami dėl savo išskirtinių dekoratyvinių savybių. Priklausomai nuo rūšies, jie gali džiuginti sodriai žaliais, margintais, smulkiais ar itin stambiais lapais, kurie dažnai būna glotnūs ir blizgūs. Tinkamai prižiūrimas, fikusas yra ilgaamžis augalas, o kai kurios jo rūšys gali užaugti iki įspūdingo dydžio ir tapti pagrindine kambario interjero detale.

1. Šviesa ir vieta

Fikusai geriausiai jaučiasi šviesioje vietoje, kur gauna daug ryškios, bet netiesioginės saulės šviesos. Tiesioginiai saulės spinduliai, ypač vasarą, gali nudeginti jų lapus.

Svarbiausia taisyklė - stabilumas. Fikusai yra itin jautrūs aplinkos pokyčiams ir nemėgsta būti perkėlinėjami. Stresą ir lapų kritimą gali sukelti ne tik persikraustymas į naujus namus, bet net ir perkėlimas į kitą kambarį ar paprastas vazono pasukimas. Taip pat jie jautrūs staigiems temperatūros svyravimams ir skersvėjams, todėl augalo negalima statyti prie dažnai varstomų langų, durų, kondicionierių ar orlaidžių.

2. Laistymas (bendrosios taisyklės)

Teisingas laistymas yra esminė fikusų priežiūros dalis. Šiems augalams reikia rasti „aukso viduriuką“, nes lapų kritimą gali sukelti tiek perteklinė drėgmė, tiek jos trūkumas.

Pagrindinė taisyklė - laistyti tik tada, kai viršutinis dirvožemio sluoksnis (apie 2-3 cm) pradeda džiūti. Fikusai mėgsta drėgmę, bet kategoriškai netoleruoja užsistovėjusio vandens. Dažniausia fikusų žūties priežastis yra perlaistymas, kuris sukelia šaknų puvinį. Visada užtikrinkite, kad vazonas turėtų drenažo skyles, o padėkle nesikauptų vandens perteklius.

Laistymas priklauso nuo sezono: aktyviuoju augimo laikotarpiu (nuo pavasario iki rudens) laistyti reikia dažniau ir gausiau , o žiemos poilsio periodu laistymą būtina sumažinti.

3. Temperatūra ir oro drėgmė

Fikusai netoleruoja žemos temperatūros. Jie turi būti laikomi patalpose, kur temperatūra nenukrenta žemiau 16 °C, o geriausiai jaučiasi, kai kambaryje yra 21 °C ar aukščiau.

Kadangi dauguma fikusų yra kilę iš tropinių kraštų, jiems reikalinga didesnė oro drėgmė, ypač šildymo sezono metu, kai patalpų oras smarkiai išsausėja. Norint palaikyti reikiamą drėgmę, augalą rekomenduojama reguliariai apipurkšti kambario temperatūros vandeniu arba šalia pastatyti oro drėkintuvą.

4. Substratas ir persodinimas

Fikusams reikalinga puri, laidi orui ir gerai drenuojama dirva. Tinka universalus substratas kambariniams augalams, kurį galima pagerinti priedais, didinančiais drenažą, pavyzdžiui, perlitu, smėliu ar vermikulitu.

Jaunus fikusus rekomenduojama persodinti kas 1-3 metus, o vyresnius, jau susiformavusius augalus - kas 3-5 metus.Geriausias laikas persodinimui yra pavasaris (kovo-balandžio mėn.), kai augalas pradeda aktyvų augimo sezoną.

5. Tręšimas

Tręšti fikusą reikia tik aktyviuoju augimo sezonu - nuo pavasario iki rudens. Tam tinka subalansuotos skystos trąšos lapiniams augalams. Rudenį tręšimą reikia retinti, o tamsiaisiais žiemos mėnesiais fikusų visai netręšti.

Niekada netręškite augalo iškart jį persodinus. Po persodinimo rekomenduojama palaukti bent mėnesį, kol augalas adaptuosis ir sustiprės.

Kodėl fikusas meta lapus?

Fikusai yra itin jautrūs aplinkos pokyčiams, o lapų metimas yra dažniausias streso požymis. Dažniausios priežastys:

1. Fikusai jautriai reaguoja į bet kokius pokyčius. Stresą gali sukelti persikėlimas į naujus namus, perkėlimas į kitą kambarį ar net paprastas vazono pasukimas. Tai laikoma natūralia adaptacijos proceso dalimi.
2. Tiek perteklinė drėgmė, tiek jos trūkumas gali sukelti lapų kritimą. Perlaistymas sukelia šaknų puvinį, o perdžiūvimas - lapų džiūvimą. Svarbu rasti „aukso viduriuką“ ir laistyti augalą tik tada, kai viršutinis žemės sluoksnis yra sausas.
3. Augalai mėgsta daug ryškios, bet netiesioginės saulės šviesos. Jei fikusas stovi per tamsioje vietoje, jis gali pradėti mesti apatinius lapus, taip bandydamas taupyti energiją.
4. Fikusai nemėgsta staigių temperatūros pokyčių ir skersvėjų. Užtikrinkite stabilią kambario temperatūrą ir nestatykite augalo prie dažnai varstomų langų ar durų.
5. Kadangi fikusai kilę iš tropinių kraštų, jiems reikalinga didesnė oro drėgmė. Šildymo sezono metu patalpų oras smarkiai išsausėja, todėl rekomenduojama papildomai drėkinti orą aplink augalą.
6. Kartais lapų kritimo priežastimi gali būti kenkėjai, pavyzdžiui, voratinklinės erkės ar miltuotieji skydamariai. Atidžiai apžiūrėkite lapus ir, pastebėję kenkėjų, imkitės atitinkamų priemonių.
7. Jei augalas ilgą laiką nebuvo persodintas ar tręštas, dirvožemis gali būti išsekęs. Dėl būtinų maistinių medžiagų trūkumo fikusas taip pat gali mesti lapus.

Kodėl raitosi fikuso lapai?

Dažniausia lapų sukimosi priežastis yra neteisingas drėgmės balansas grunte - perlaistymas arba perdžiūvimas.

• Kaip atpažinti perlaistymą? Jei žemė nuolat šlapia, permirkusi, o vazono apačioje kaupiasi vanduo, arba vazonas tapo neįprastai sunkus - tai aiškus perlaistymo ženklas.
• Ką daryti? Leiskite viršutiniam žemės sluoksniui (apie 2-3 cm) išdžiūti tarp laistymų. Būtinai užtikrinkite gerą vazono drenažą ir kad padėkle nesikauptų vandens perteklius. Jei problema rimta, gali tekti persodinti augalą į sausesnį, gerai drenuojamą substratą.

Kodėl geltonuoja fikuso lapai?

1. Pirmiausia, patikrinkite žemės drėgmę: jei ji nuolat šlapia - laistykite rečiau; jei perdžiūvusi - laistykite reguliariau.
2. Antra, jei su laistymu viskas gerai, įvertinkite, ar augalui pakanka šviesos ir ar jis nestovi skersvėjyje.

Ką reiškia rudos dėmės ant fikuso lapų?

Rudos dėmės, kaip ir geltonavimas, dažniausiai atsiranda dėl netinkamo laistymo. Patikrinkite žemę: jei šlapia - laistykite rečiau, jei sausa - palaistykite. Tai išsprendžia daugumą problemų.

Priežastys pagal dėmių išvaizdą:

• Tamsios, minkštos dėmės - beveik visada reiškia perlaistymą ir prasidedantį šaknų puvinį. Tai pati dažniausia priežastis.
• Sausi, trapūs, rudi lapų galiukai ir kraštai - ženklas, kad augalas perdžiūvo arba patalpoje yra per sausas oras.
• Sausos, išblukusios, gelsvai rudos dėmės - tai saulės nudegimai nuo tiesioginių spindulių.
• Tamsios dėmės su tamsesniu apvadu, kurios didėja - gali būti grybelinė liga, ypač jei ant lapų ilgai laikosi drėgmė.