Hortenzijos

Hortenzija (lot. Hydrangea) - tai hortenzijinių šeimos žydinčių augalų gentis, apimanti įvairius krūmus ir nedideles lianas. Kilusios iš Azijos ir Amerikos, hortenzijos yra vieni populiariausių ir labiausiai atpažįstamų sodo augalų, vertinamų dėl savo didelių, įspūdingų žiedynų, kurie puošia aplinką nuo vasaros vidurio iki pat rudens. Šie augalai suteikia sodui apimties, prabangos ir spalvų, todėl yra plačiai naudojami tiek pavieniui, tiek grupėmis ar kuriant gyvatvores.

Vienas išskirtiniausių hortenzijų bruožų yra kai kurių rūšių (ypač didžialapių) gebėjimas keisti žiedų spalvą priklausomai nuo dirvožemio rūgštingumo (pH). Tame pačiame sode, skirtingose jo vietose, tas pats augalas gali žydėti mėlynai, rožiniai arba violetiniais atspalviais. Dėl didžiulės rūšių ir veislių įvairovės - nuo populiariųjų šluotelinių ir didžialapių iki laipiojančiųjų ar ąžuolalapių - hortenzijos siūlo platų pasirinkimą bet kokio dydžio ir stiliaus sodui.

Vieta ir šviesa

Daugumai hortenzijų rūšių idealiai tinka vieta, kurioje jos gauna rytinės saulės, o karščiausią dienos dalį būna apsaugotos daliniame pavėsyje.

• Rytinė saulė ir popietės pavėsis - tai auksinis standartas, ypač didžialapėms hortenzijoms, nes per stipri saulė gali nudeginti lapus ir žiedus.
• Šluotelinės ir ąžuolalapės hortenzijos - yra atsparesnės saulei ir gali augti saulėtesnėje vietoje, jei gauna pakankamai drėgmės.
• Svarbu - visoms hortenzijoms svarbi apsauga nuo stiprių, žvarbių vėjų.

Bendrieji laistymo principai

Pats pavadinimas Hydrangea kilęs iš graikiškų žodžių, reiškiančių "vandens indas", o tai puikiai apibūdina šio augalo poreikį drėgmei.

• Reguliarumas - hortenzijoms reikia nuolat drėgnos, bet ne užmirkusios dirvos. Laistyti reikia gausiai ir reguliariai, ypač karštomis ir sausomis vasaros dienomis.
• Laistymo būdas - geriausia laistyti giliai, tiesiai ant šaknų, vengiant vandens patekimo ant lapų ir žiedų, kad sumažintumėte grybinių ligų riziką.
• Požymiai - vystantys lapai karštą dieną yra pirmas ženklas, kad augalui trūksta vandens.

Substrato reikalavimai ir tręšimas

• Dirvožemis - hortenzijos geriausiai auga purioje, derlingoje ir gerai drenuojamoje dirvoje, kurios pH yra silpnai rūgštus arba neutralus. Prieš sodinant naudinga dirvą praturtinti kompostu ar rūgščiomis durpėmis.
• Tręšimas - tręšiama pavasarį, vegetacijos pradžioje, ir dar kartą prieš žydėjimą. Geriausia naudoti specialias hortenzijoms skirtas trąšas. Venkite per didelio azoto kiekio, kuris skatina lapų augimą, bet ne žiedų formavimąsi.

Genėjimas - svarbiausias priežiūros aspektas

Genėjimo būdas priklauso nuo to, ant kokių šakų hortenzija krauna žiedus.

• Ant senos (pernykštės) medienos žydinčios - tai didžialapės, ąžuolalapės, laipiojančiosios hortenzijos. Jos genimos iškart po žydėjimo (vasaros pabaigoje), pašalinant tik nužydėjusius žiedynus ir silpnas ar pažeistas šakas. Stiprus genėjimas pavasarį pražudys būsimų metų žiedus.
• Ant naujos (šiemetinės) medienos žydinčios - tai šluotelinės ir šviesiosios hortenzijos ('Annabelle'). Jos genimos anksti pavasarį, kovo mėnesį. Jas galima genėti stipriai, paliekant apie trečdalį krūmo - tai skatina stiprių ūglių augimą ir didesnių žiedynų formavimąsi.

Kodėl mano hortenzija nežydi?

• Priežastis Nr. 1 - netinkamas genėjimas. Tai pati dažniausia priežastis. Jei ant senos medienos žydinti hortenzija (pvz., didžialapė) buvo nugenėta pavasarį, jūs tiesiog nupjovėte visus žiedpumpurius.
• Priežastis Nr. 2 - pavasario šalnos. Vėlyvos pavasario šalnos gali nušaldyti jau susiformavusius, bet dar neišsiskleidusius žiedpumpurius ant senų šakų.
• Priežastis Nr. 3 - saulės trūkumas. Augdama per dideliame pavėsyje hortenzija augins vešlius lapus, bet nekraus žiedų.
• Priežastis Nr. 4 - pertręšimas azotu. Per daug azoto trąšų skatina lapijos augimą žydėjimo sąskaita.

Kaip pakeisti hortenzijos žiedų spalvą?

Ši taisyklė galioja tik didžialapėms (H. macrophylla) ir dantytosioms (H. serrata) hortenzijoms.

• Mėlyni žiedai - norint išgauti mėlyną spalvą, dirvožemis turi būti rūgštus (pH 5.2-5.5) ir jame turi būti aliuminio. Augalą reikia laistyti specialiomis trąšomis "mėlyninimui" (su aliuminio sulfatu) ir mulčiuoti rūgščia durpe ar pušų spygliais.
• Rožiniai arba raudoni žiedai - norint išgauti rožinę spalvą, dirvožemis turi būti šarminis (pH 6.0-6.2). To galima pasiekti dirvą kalkinant dolomitmilčiais ar pelenais. Šarminėje terpėje augalas negali pasisavinti aliuminio.
• Baltos hortenzijos - (pvz., šviesiosios ir dauguma šluotelinių) nekeičia spalvos, jos visada žydės baltai ar kremiškai, o į žydėjimo pabaigą gali įgauti rausvą atspalvį.

Kodėl gelsta arba ruduoja hortenzijos lapai?

• Geltoni lapai su žaliomis gyslomis - tai geležies chlorozės požymis, dažniausiai pasireiškiantis, kai dirvožemis yra per daug šarminis. Augalą reikia patręšti geležies chelatais.
• Rudos dėmės ant lapų - dažniausiai tai grybinės ligos (pvz., lapų dėmėtligės) požymis, ypač jei vasara lietinga. Pašalinkite pažeistus lapus, venkite laistyti ant lapų. Sunkesniais atvejais purkškite fungicidais.
• Vysta ir ruduoja lapų kraštai - tai gali būti ir perlaistymo (šaknų puvinys), ir drėgmės trūkumo (išdžiūvimas) požymis. Patikrinkite dirvožemio drėgmę.

Ar reikia dengti hortenzijas žiemai?

Tai priklauso nuo rūšies ir jūsų gyvenamosios vietos klimato.

• Šluotelinės ir šviesiosios hortenzijos - yra visiškai atsparios šalčiui ir jų dengti nereikia.
• Didžialapės hortenzijos - yra lepesnės. Jų žiedpumpuriai, esantys ant pernykščių šakų, gali nušalti. Todėl rudenį, prieš didesnius šalčius, rekomenduojama jas pridengti - apmulčiuoti šaknis storu durpių ar lapų sluoksniu, o patį krūmą apgaubti agroplėvele ar eglišakėmis.