Jurginai

Jurginai (lot. Dahlia) - tai astrinių šeimos gėlės, kilusios iš kalnuotų Meksikos regionų. Šie augalai, vertinami dėl savo nepaprastos žiedų formų ir spalvų įvairovės, yra tapę vienais mylimiausių rudeninių gėlių Lietuvos darželiuose. Jurginas yra neatsiejamas tradicinio kaimo gėlyno simbolis, nuo seno auginamas dėl puošnių žiedų, kurie džiugina nuo vasaros vidurio iki pat pirmųjų šalnų.

Jurginų populiarumą lemia jų neįtikėtinas universalumas ir dekoratyvumas. Pasaulyje egzistuoja tūkstančiai jurginų veislių - nuo mažyčių, vos kelių centimetrų skersmens žiedų, iki milžiniškų, vadinamųjų "pietų lėkštės" dydžio žiedynų. Jų formos varijuoja nuo paprastų, ramunę primenančių žiedų, iki sudėtingų rutulio, pompono, kaktuso ar lelijos formos žiedynų. Ši įvairovė leidžia jurginus plačiai pritaikyti gėlynuose, auginant juos kaip soliterus, grupėmis ar skinant žiedus prabangioms rudeninėms puokštėms.

Ideali vieta ir šviesa

Jurginai yra labai šviesamėgiai augalai. Jiems reikalinga saulėta vieta, kurioje tiesioginiai saulės spinduliai šviestų bent 6-8 valandas per dieną. Augdami pavėsyje, jurginai ištįsta, menkiau žydi, o jų žiedai būna smulkesni ir ne tokie ryškūs. Svarbu parinkti vietą, apsaugotą nuo stiprių vėjų, kurie gali išlaužyti aukštus ir trapius stiebus.

Bendrieji laistymo principai

Jurginai mėgsta drėgmę, ypač aktyvaus augimo ir žydėjimo metu.

• Laistymo poreikis - laistyti reikia gausiai ir reguliariai, ypač sausomis vasaros dienomis. Dirvožemis turi būti nuolat drėgnas, bet ne permirkęs.
• Svarbu - jurginai nepakenčia užsistovėjusio vandens, dėl kurio gali pradėti pūti jų šakniagumbiai. Todėl geras drenažas yra būtinas. Geriausia laistyti rečiau, bet giliai, kad sudrėktų visas šaknų gylis.

Optimali temperatūra ir gumbų saugojimas

Jurginai yra šilumamėgiai augalai ir yra absoliučiai neatsparūs šalčiui.

• Temperatūra - jie puikiai auga įprastomis lietuviškos vasaros sąlygomis.
• Šalnos - pirmoji stipresnė rudens šalna pakanda ir pajuodina jurginų lapus bei žiedus. Tai yra signalas, kad atėjo laikas iškasti šakniagumbius.
• Saugojimas - iškastus gumbus reikia apdžiovinti, nupurtyti žemes ir saugoti per žiemą vėsioje (4-8 °C), nuo šalčio apsaugotoje patalpoje, pavyzdžiui, rūsyje. Gumbus geriausia laikyti dėžėse, apipylus sausomis durpėmis, pjuvenomis ar smėliu, kad jie neišdžiūtų.

Substrato reikalavimai ir tręšimas

• Dirvožemis - jurginams reikia purios, derlingos, gerai drenuojamos dirvos, kurios pH yra artimas neutraliam. Prieš sodinant dirvą naudinga patręšti kompostu ar gerai perpuvusiu mėšlu.
• Tręšimas - norint gausaus žydėjimo, jurginus reikia tręšti. Sezono pradžioje galima naudoti subalansuotas trąšas, tačiau vėliau, artėjant žydėjimui, reikėtų pereiti prie trąšų, kuriose yra mažiau azoto (N) ir daugiau kalio (K) bei fosforo (P). Per didelis azoto kiekis skatins vešlios lapijos augimą, bet ne žiedų formavimąsi.

Sodinimas ir genėjimas

• Sodinimas - jurginų gumbai sodinami į lauką pavasarį, praėjus šalnų pavojui (dažniausiai gegužės mėnesį). Gumbai sodinami maždaug 10-15 cm gylyje.
• Formavimas - kai augalas pasiekia maždaug 30-40 cm aukštį ir turi 3-4 lapų poras, rekomenduojama nuskinti jo viršūnę. Tai paskatins jurginą šakotis ir auginti daugiau šoninių stiebų, o tuo pačiu ir daugiau žiedų.
• Rišimas - aukštaūges veisles būtina pririšti prie kuoliukų, kad stiebų neišlaužytų vėjas ar liūtis.

Kodėl mano jurginai nežydi arba menkai žydi?

Gausaus žydėjimo nebuvimas yra dažna problema, kurią gali lemti kelios priežastys:

• Šviesos trūkumas - jurginai, augantys pavėsyje, skiria energiją stiebų ir lapų auginimui, o ne žiedų formavimui.
• Netinkamas tręšimas - per didelis azoto kiekis trąšose skatina lapijos augimą žydėjimo sąskaita.
• Drėgmės stoka - sausros periodu be papildomo laistymo augalas patiria stresą ir gali nesukrauti žiedpumpurių.
• Per vėlyvas pasodinimas - vėlai pasodinti gumbai gali nespėti subrandinti žiedų iki rudens.

Kodėl jurginų lapai gelsta?

• Perlaistymas arba prastas drenažas - kai šaknys nuolat mirksta vandenyje, jos pradeda pūti ir nebegali aprūpinti augalo maisto medžiagomis. Tai dažniausia lapų geltimo priežastis.
• Kenkėjai - amarai ar voratinklinės erkės, siurbiančios augalo sultis, taip pat gali sukelti lapų geltimą.
• Mitybos elementų trūkumas - nors tai retesnė priežastis, kartais lapai gali gelsti dėl magnio ar kitų mikroelementų trūkumo dirvoje.

Kokie kenkėjai ir ligos puola jurginus?

• Šliužai ir sraigės - ypač pavojingi jauniems daigams pavasarį, gali visiškai juos nugraužti. Sprendimas - naudoti specialias granules, gaudykles arba rinkti rankomis.
• Amarai - dažniausiai puola jaunus ūglius ir pumpurus. Sprendimas - purkšti insekticidais arba natūraliomis priemonėmis, pavyzdžiui, žaliojo muilo tirpalu.
• Miltligė - grybinė liga, pasireiškianti baltu, miltuotu apnašu ant lapų. Dažniausiai pasirodo antroje vasaros pusėje. Sprendimas - sodinti augalus ne per tankiai, kad būtų gera oro cirkuliacija. Pažeistus lapus šalinti, stipriai apniktus augalus purkšti fungicidais.

Kaip išsaugoti jurginų gumbus per žiemą, kad jie nesupūtų ar nesudžiūtų?

Tai pats svarbiausias jurginų auginimo etapas, nuo kurio priklauso kitų metų sėkmė.

• Svarbiausia taisyklė - rasti balansą tarp drėgmės ir sausumo. Gumbai negali perdžiūti, bet ir negali būti per drėgni, nes ims pūti.
• Paruošimas - iškasus gumbus, reikia nupjauti stiebus, paliekant apie 10-15 cm. Tada atsargiai nupurtyti žemes (neplauti!) ir kelias dienas apdžiovinti gerai vėdinamoje, vėsioje, nuo šalčio apsaugotoje vietoje.
• Sandėliavimas - apdžiūvusius gumbus sudėti į dėžes ir apipilti sausomis durpėmis, pjuvenomis ar vermikulitu. Laikyti vėsioje (4-8 °C) ir tamsioje patalpoje.
• Periodinė patikra - bent kartą per mėnesį žiemą patikrinkite gumbų būklę. Jei pastebėjote puvinio židinių, pažeistą dalį išpjaukite, apibarstykite anglies milteliais ir palikite apdžiūti.