Rododendrai

Rododendrai (lot. Rhododendron) - tai erikinių (Ericaceae) šeimos augalų gentis, apimanti šimtus rūšių ir tūkstančius veislių. Šie augalai yra vieni iš įspūdingiausių ir labiausiai vertinamų dekoratyvinių krūmų, auginamų soduose dėl savo neįtikėtinai gausaus ir spalvingo žydėjimo pavasarį bei vasaros pradžioje.

Pavadinimas Rhododendron kilęs iš graikų kalbos žodžių: rhodon - „rožė“ ir dendron - „medis“, taigi, pažodžiui tai yra „rožių medis“.

Priklausomai nuo rūšies, rododendrai gali būti visžaliai (išlaikantys lapus per žiemą), pusiau visžaliai arba vasaržaliai (metantys lapus rudenį). Būtent vasaržaliai rododendrai dažnai vadinami azalijomis.

Rododendrai pasižymi didele įvairove - nuo žemaūgių, pažeme besidriekiančių krūmelių iki kelių metrų aukščio medelių. Jų lapai dažniausiai yra odiški, tamsiai žalios spalvos. Tačiau pagrindinė jų vertybė - žiedai. Surinkti į kekes viršūniniuose žiedynuose, jie gali būti pačių įvairiausių spalvų: baltos, rožinės, alyvinės, violetinės, raudonos, geltonos, oranžinės.

Dirvožemis rododendrams - tik rūgštus!

 Tai pati svarbiausia sąlyga. Rododendrams reikalingas purus, laidus orui ir vandeniui, durpingas, rūgštus dirvožemis (pH 4,2–5,5). Įprastoje sodo žemėje, kurios pH yra neutralus ar šarminis, jie augti negali. Jų šaknys nepasisavina maisto medžiagų, lapai pradeda gelsti (tai vadinama chloroze) ir augalas ilgainiui žūva.

Kaip paruošti rododendrus?

 Sodinimo duobė ruošiama didelė (bent 50-70 cm gylio ir pločio) ir pripildoma specialaus substrato, skirto rododendrams, arba rūgščių durpių mišinio su kompostuota pušų žieve, spygliais.

Vieta

Geriausia vieta - lengvas pusšešėlis, apsaugotas nuo vidurdienio saulės ir stiprių vėjų. Idealiai tinka po retalajais pušynais, kur natūraliai susidaro tinkama dirva ir apsauga. Vasaržalės azalijos gali augti ir saulėtesnėje vietoje, jei dirva pakankamai drėgna.

Drėgmė

 Rododendrai mėgsta drėgmę, tačiau nepakenčia užmirkimo. Jų šaknų sistema paviršinė, todėl sausros metu juos būtina laistyti. Laistymui geriausiai tinka minkštas lietaus vanduo. Kietas vandentiekio vanduo (kalkingas) ilgainiui neutralizuoja dirvos rūgštingumą.

Sodinimas

Geriausias laikas sodinti - pavasaris. Svarbu pasodinti tokiame pačiame gylyje, kokiame augalas augo vazone. Negalima užkasti šaknies kaklelio. Po pasodinimo būtina gausiai palieti ir mulčiuoti.

Mulčiavimas

Tai būtina procedūra. Dirvos paviršius aplink krūmą mulčiuojamas 5-10 cm storio pušų žievės, spyglių ar rūgščių durpių sluoksniu. Mulčias saugo paviršines šaknis nuo išdžiūvimo, palaiko drėgmę, neleidžia augti piktžolėms ir palaiko reikiamą dirvos rūgštingumą.

Priežiūra

Tręšimas

Tręšiami specialiai rododendrams skirtomis trąšomis pavasarį ir vasaros pradžioje. Svarbu nepertręšti.

Genėjimas

Rododendrai genimi minimaliai. Paprastai iškerpamos tik pažeistos, nušalusios ar senos šakos. Po žydėjimo patartina atsargiai išlaužyti peržydėjusius žiedynus (nenulaužiant naujų pumpurų), kad augalas neeikvotų energijos sėklų formavimui ir gausiau krautų žiedinius pumpurus kitiems metams.

Pasiruošimas žiemai

Tai ypač aktualu visžaliams ir japoniniams rododendrams. Rudenį, prieš užšąlant žemei, augalus reikia gausiai palieti. Jautresnes veisles žiemai rekomenduojama apdengti agroplėvele ar eglišakėmis, kad apsaugotumėte nuo ankstyvos pavasario saulės, kuri gali nudeginti lapus, kai šaknys dar yra įšale ir negali aprūpinti augalo vandeniu.

Kodėl gelsta rododendrų lapai?

Dažniausiai tai yra geležies trūkumo sukelta chlorozė. Lapo gyslos lieka žalios, o plotas tarp jų gelsta. Taip nutinka, kai dirvožemis yra nepakankamai rūgštus ir augalas negali pasisavinti geležies. Palaistyti augalą vandeniu su geležies sulfatu (chelatais) ir parūgštinti dirvą specialiais preparatais ar mulčiuojant rūgščiomis medžiagomis.

Kodėl rododendras nežydi?

Per didelis pavėsis. Nors rododendrai nemėgsta tiesioginės saulės, visiškame šešėlyje jie nekraus žiedinių pumpurų. Trūksta fosforo ir kalio. Neišskabyti seni žiedynai, augalas eikvojo jėgas sėkloms, o ne naujiems pumpurams. Nušalę žiediniai pumpurai, dėl nepalankios žiemos ar pavasarinių šalnų.

Kodėl džiūsta ir ruduoja lapų kraštai?

Tai gali būti fiziologinė sausra žiemą (kai saulė garina drėgmę iš lapų, o įšalusios šaknys jos nepasiima) arba grybinės ligos. Apsaugoti nuo pavasarinės saulės dengiant agroplėvele. Jei tai liga, pažeistus lapus pašalinti ir nupurkšti fungicidais.