Sedulos

Sedula (lot. Cornus) - tai sedulinių šeimos augalų gentis, apimanti įvairius krūmus ir nedidelius medžius. Lietuvoje sedulos yra vertinamos dėl savo universalumo - vienos rūšys auginamos kaip išskirtinai dekoratyvūs augalai, žavintys ryškiaspalvėmis šakomis žiemos metu, o kitos - dėl valgomų, vertingų uogų. Šis augalas yra ilgaamžis, nereiklus ir puikiai prisitaikęs prie mūsų klimato sąlygų.

Populiariausios yra dvi sedulų grupės. Dekoratyviosios sedulos, tokios kaip baltoji (pvz., veislė 'Sibirica') ar palaipinė, auginamos dėl įspūdingų, dažnai raudonų ar geltonų, stiebų, kurie tampa pagrindiniu sodo akcentu niūriuoju metų laiku, nukritus lapams. Kita grupė - valgomosios, arba geltonžiedės sedulos (Cornus mas), kurios anksti pavasarį, dar prieš sulapojant, apsipila gausybe smulkių geltonų žiedų, o vasaros pabaigoje subrandina raudonas, pailgas, gaivaus saldžiarūgščio skonio uogas, primenančias vyšnių ir spanguolių derinį.

Ideali vieta ir šviesa

Dauguma sedulų yra nereiklios šviesai ir gali augti tiek saulėtoje vietoje, tiek daliniame pavėsyje.

• Geltonžiedei (valgomajai) sedulai - geriausia parinkti saulėtą vietą, joje ji gausiau derės, o uogos bus saldesnės.
• Dekoratyviosioms seduloms - auginamoms dėl spalvingų šakų, saulėta vieta taip pat naudinga, nes saulėje stiebų spalva būna intensyvesnė. Jos pakenčia ir pavėsį, bet ten augs ne tokios ryškios. Svarbu parinkti vietą, apsaugotą nuo stiprių vėjų.

Bendrieji laistymo principai

Sedulos yra gana atsparios sausrai, tačiau jaunus, naujai pasodintus augalus reikia laistyti reguliariai, kol gerai įsišaknys.

• Jauni augalai - pirmaisiais metais po pasodinimo juos reikėtų gausiai palieti bent kartą per savaitę, ypač jei vasara sausa.
• Suaugę augalai - senesni krūmai yra atsparūs sausrai, bet per ilgesnes karščio bangas juos taip pat verta gausiai palaistyti.
• Svarbu - sedulos nemėgsta užmirkusių, pelkėtų vietų. Geras drenažas yra būtinas, kad nepūtų šaknys.

Substrato reikalavimai ir tręšimas

• Dirvožemis - sedulos nėra reiklios dirvožemiui, tačiau geriausiai auga purioje, derlingoje, laidžioje žemėje. Geltonžiedė sedula mėgsta neutralų ar šiek tiek kalkingą dirvožemį (pH 6.5-7.5). Jei dirva labai rūgšti, prieš sodinant ją naudinga pakalkinti.
• Tręšimas - sedulos nėra reikalios trąšoms. Sodinant į duobę galima įmaišyti komposto. Vėliau užtenka pavasarį patręšti kompleksinėmis trąšomis arba mulčiuoti kompostu. Per daug azoto trąšų skatins lapų augimą, bet gali sumažinti uogų derlių.

Sodinimas ir genėjimas

• Sodinimas - sodinant kelias geltonžiedes sedulas, tarp jų reikėtų palikti 3-4 metrų atstumą. Kadangi jos yra kryžmadulkės, norint sulaukti derliaus, būtina sodinti bent du skirtingų veislių augalus netoli vienas kito.
• Genėjimas - speciali priežiūra seduloms nėra būtina. Genima dažniausiai tik norint suteikti norimą formą (krūmo ar medelio) ir atlikti sanitarinį valymą.
  • Sanitarinis genėjimas - anksti pavasarį išpjaunamos visos pažeistos, sergančios ar silpnos šakos.
  • Formavimas - geltonžiedę sedulą galima formuoti kaip krūmą arba kaip medelį su vienu kamienu, šalinant atžalas nuo žemės ir apatines šakas.
  • Atjauninimas - senus dekoratyvinių sedulų krūmus, kurių šakų spalva išbluko, galima stipriai nugenėti anksti pavasarį, paliekant apie 20-30 cm stiebus. Taip paskatinamas naujų, ryškiaspalvių ūglių augimas.

Kodėl mano geltonžiedė sedula nežydi arba nederi?

• Priežastis Nr. 1 - nėra apdulkintojo. Tai pati dažniausia priežastis. Geltonžiedės sedulos yra kryžmadulkės, o tai reiškia, kad vienas krūmas pats savęs apdulkinti negali. Kad derėtų, šalia (3-5 metrų atstumu) būtina auginti kitą, kitos veislės sedulos krūmą.
• Priežastis Nr. 2 - augalas per jaunas. Iš sėklos išaugintos sedulos derėti pradeda tik po 7-10 metų, skiepytos - po 2-4 metų. Gali būti, kad jūsų augalui tiesiog reikia daugiau laiko.
• Priežastis Nr. 3 - netinkamos augimo sąlygos. Nors ir retai, bet derėjimui įtakos gali turėti labai skurdi dirva arba visiškas pavėsis.

Ar sedulas puola ligos ir kenkėjai?

Sedulos yra vieni atspariausių sodo augalų. Jos praktiškai neserga grybinėmis ligomis, kurios puola vyšnias ar trešnes, ir yra atsparios daugeliui kenkėjų. Dėl šios savybės jų nereikia purkšti chemikalais, o derlius būna ekologiškas. Retais atvejais, esant labai drėgnai vasarai, ant lapų gali pasirodyti dėmėtligė (antraknozė), bet didesnės žalos augalui ji nepadaro. Jaunus medelius žiemą gali apgraužti kiškiai, todėl rekomenduojama aprišti kamienus.

Kada ir kaip rinkti sedulų uogas?

• Laikas - geltonžiedės sedulos uogos prinoksta palaipsniui, nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pabaigos. Pilnai sunokusios uogos pačios krenta nuo krūmo.
• Kaip rinkti - geriausia po krūmu patiesti plėvelę ar audeklą ir kas kelias dienas nupurtyti prinokusias uogas. Ant šakų likusios uogos dar nėra pilnai sunokusios ir bus labai rūgščios, sutraukiančio skonio. Pilnai prinokusi uoga yra tamsiai raudona, minkšta ir lengvai atsiskiria nuo kotelio.

Kaip formuoti sedulą - kaip medį ar kaip krūmą?

Tai priklauso tik nuo jūsų norų ir sklypo dydžio.

• Krūmo forma - yra natūralesnė, augalas užauga tankus, su keliomis pagrindinėmis šakomis. Priežiūra minimali.
• Medelio forma - atrodo tvarkingiau, patogiau rinkti derlių ir pjauti žolę po juo. Norint suformuoti medelį, nuo pat pradžių reikia palikti vieną stipriausią stiebą, o visas šonines atžalas ir ūglius nuo kamieno apačios reguliariai šalinti, kol susiformuos norimo aukščio kamienas ir virš jo - laja.