Tulpės

Tulpė (lot. Tulipa) - tai lelijinių šeimos svogūninis augalas, tapęs vienu iš pavasario simbolių ir mylimiausių gėlių visame pasaulyje. Nors tulpės neatsiejamai siejamos su Nyderlandais, jų tikroji tėvynė yra Centrinės Azijos stepės. Šios gėlės yra vertinamos dėl savo ryškių, aiškių formų ir neįtikėtinai plačios spalvų paletės - nuo subtilių pastelinių atspalvių iki sodrių, dramatiškų tonų.

Jų populiarumą lemia ne tik grožis, bet ir didžiulė veislių įvairovė, kuri skirstoma į daugybę klasių pagal žydėjimo laiką, žiedo formą ir aukštį. Egzistuoja ankstyvosios ir vėlyvosios, pilnavidurės, lelijų formos, papūginės, triumfo ir daugybė kitų tulpių rūšių. Ši įvairovė leidžia sukurti ilgai žydinčias kompozicijas gėlynuose, auginti jas vazonuose, balkonuose ar tiesiog džiaugtis pavasarinėmis puokštėmis, į namus atnešančiomis gaivos ir spalvų.

Norint kiekvieną pavasarį džiaugtis įspūdingu tulpių žydėjimu, svarbiausius darbus reikia atlikti rudenį ir tinkamai prižiūrėti augalus po žydėjimo.

Ideali vieta ir šviesa

Tulpėms reikia saulėtos vietos, kurioje jos gautų bent 6 valandas tiesioginės saulės per dieną. Saulės šviesa yra būtina ne tik ryškiam žydėjimui, bet ir tam, kad svogūnėlis subrandintų pakankamai energijos kitiems metams. Augdamos daliniame pavėsyje, tulpės gali ištįsti ir silpniau žydėti.

Sodinimas - laikas, gylis ir substratas

• Laikas - tulpių svogūnėliai sodinami rudenį, kai dirvos temperatūra nukrenta iki maždaug 9 °C. Lietuvoje tam tinkamiausias laikas yra nuo rugsėjo vidurio iki spalio pabaigos, bet svarbiausia suspėti iki didesnių šalnų.
• Gylis - pagrindinė sodinimo taisyklė yra "trijų svogūnėlių" taisyklė. Svogūnėlis sodinamas tokiame gylyje, koks yra jo trigubas aukštis. Pavyzdžiui, 5 cm aukščio svogūnėlį reikia sodinti 15 cm gylyje.
• Atstumai - tarp svogūnėlių paliekami 10-15 cm atstumai.
• Substratas - tulpėms būtina laidi, puri, derlinga dirva. Jos nepakenčia užmirkimo, todėl sunkioje molingoje dirvoje būtina įrengti gerą drenažą arba įmaišyti smėlio, komposto.

Laistymas ir tręšimas

• Laistymas - pasodinus rudenį, jei yra labai sausa, svogūnėlius reikia palieti, kad pradėtų augti šaknys. Pavasarį dažniausiai užtenka natūralių kritulių. Papildomai laistyti reikia tik esant ilgalaikei sausrai.
• Tręšimas - geriausia tręšti sodinimo metu, į duobutės dugną įberiant specialiomis svogūninėms gėlėms skirtomis trąšomis, kuriose yra daugiau fosforo ir kalio, o ne azoto. Pavasarį, pasirodžius daigams, galima patręšti dar kartą.

Priežiūra po žydėjimo

Tai pats svarbiausias etapas, lemiantis kitų metų žydėjimą.

• Žiedo pašalinimas - nužydėjusį žiedą reikia nuskinti ar nukirpti, kad augalas neeikvotų energijos sėklų brandinimui.
• Lapai - lapų negalima nupjauti tol, kol jie patys visiškai nenugelsta ir nenudžiūsta. Būtent per lapus svogūnėlis kaupia maisto medžiagas ir energiją kitiems metams. Per anksti nupjovus lapus, kitąmet tulpės gali nežydėti.
• Iškasimas - daugelio veislių tulpių nebūtina iškasti kasmet. Tačiau lepesnes, įmantresnes veisles rekomenduojama iškasti kas 1-2 metus, kai lapai visiškai nudžiūsta. Iškastus svogūnėlius reikia apdžiovinti ir laikyti sausoje, vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje iki rudens sodinimo.

Kodėl mano tulpės nežydi (auga tik lapai)?

Tai dažna problema, kurią gali lemti kelios priežastys:

• Per anksti nupjauti lapai - jei praėjusiais metais lapai buvo nupjauti dar žali, svogūnėlis nespėjo sukaupti energijos žiedui formuoti.
• Netinkamas sodinimo gylis - per sekliai pasodinti svogūnėliai gali išleisti daug smulkių "vaikučių", kurie yra per maži, kad žydėtų.
• Šviesos trūkumas - augalas negauna pakankamai saulės energijos.
• Per mažas svogūnėlis - žydi tik pakankamo dydžio, subrendę svogūnai.
• Ligos ar kenkėjai - pažeistas svogūnėlis gali neturėti jėgų žydėti.

Kodėl tulpių lapai ir žiedai deformuoti, su dėmėmis?

• Priežastis - dažniausiai tai yra grybinės ligos, vadinamos "tulpių ugnimi" (lot. Botrytis tulipae), požymis. Liga pasireiškia pilkšvomis, rudomis dėmėmis ant lapų ir žiedų, augalas atrodo lyg apdegintas. Sprendimas - pažeistus augalus reikia nedelsiant išrauti su visu svogūnėliu ir sunaikinti (sudeginti), kad liga neplistų. Kitais metais į tą pačią vietą tulpių nesodinti. Svarbi prevencija - sodinti tik sveikus svogūnėlius, nesodinti per tankiai.

Kas graužia tulpių svogūnėlius?

• Priežastis - tulpių svogūnėlius labai mėgsta graužikai, ypač pelėnai ir pelės. Dažnai pavasarį tulpės tiesiog nesudyga, nes per žiemą jų svogūnėliai būna suėsti. Sprendimas - efektyviausia priemonė yra sodinti svogūnėlius specialiose plastikinėse ar vielinėse dėžutėse (krepšeliuose). Taip pat galima šalia tulpių sodinti augalų, kurių graužikai nemėgsta, pavyzdžiui, narcizų ar fritiliarijų (margučių).

Ar reikia kasmet iškasti tulpes?

Tai priklauso nuo veislės. Kai kurios botaninės ir Darwin hibridų grupės tulpės yra ilgaamžės ir gali puikiai augti bei žydėti toje pačioje vietoje ne vienus metus. Tačiau daugelis modernių, įmantrių veislių (papūginės, pilnavidurės, lelijažiedės) yra linkusios susmulkėti ir po kelerių metų prastai žydėti. Jas rekomenduojama iškasti kasmet ar kas dvejus metus, perrinkti didžiausius svogūnus ir rudenį vėl pasodinti į gerai paruoštą dirvą.