Alokazija yra vienas gražiausių, bet ir reikliausių augalų, kurio didžiuliai lapai veikia kaip barometras – jie reaguoja į menkiausius priežiūros pokyčius. Gelstantys lapai dažniausiai yra signalas, kad augalo šaknims arba aplinkai kažkas nepatinka, tačiau kartais tai yra tiesiog natūralus ciklas. Svarbiausia yra atskirti, kada augalas „eina miegoti“, o kada jis yra pūdomas ar puolamas kenkėjų. Štai 3 pagrindiniai scenarijai ir patarimai, kaip elgtis kiekvienu atveju.
Trumpai
Jei lapai geltoni ir minkšti - mažinkite laistymą. Jei tai vyksta žiemą - tai ramybės periodas. Jei matote taškelius ir voratinklius - naikinkite erkutes.
1. Perlaistymas ir šaknų uždusimas (dažniausia klaida)
Tai yra numeris vienas žudikas – alokazijos mėgsta drėgmę, bet nekenčia stovinčio vandens, o perlaistymas pasireiškia apatinių lapų geltonavimu. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) įspėja, kad jei lapai tampa geltoni ir minkšti, o stiebai praranda stangrumą, tai rodo šaknų puvinį. Vanduo užkemša oro tarpus dirvožemyje, šaknys pradeda dūsti, pūti ir nebegali aprūpinti lapų maistinėmis medžiagomis, todėl augalas juos atmeta. Būtina leisti viršutiniam žemės sluoksniui (apie 2–3 cm) pradžiūti tarp laistymų ir užtikrinti, kad vazonas turėtų geras drenažo skyles. Jei įtariate puvinį, nedelsiant ištraukite augalą, nupjaukite supuvusias šaknis ir persodinkite į laidų, durpių ir perlito mišinį.
2. Natūralus ramybės periodas (žiemos miegas)
Skirtingai nei dauguma kambarinių augalų, alokazija auga iš gumbo ir turi ryškų ramybės periodą, kurio metu ji gali numesti visus lapus. Misūrio botanikos sodo ekspertai ramina, kad jei žiemą, sumažėjus šviesos kiekiui, lapai pradeda gelsti ir džiūti po vieną, tai dažnai yra normalus procesas, o ne liga. Augalas tiesiog kaupia energiją gumbelyje ateinančiam sezonui, todėl nereikėtų jo skatinti trąšomis ar gausiu laistymu – tai tik pakenks. Jei gumbas lieka kietas ir sveikas, tiesiog sumažinkite laistymą iki minimumo ir laikykite augalą vėsiau, kol pavasarį pasirodys nauji ūgliai. Neišmeskite vazono, net jei augalas atrodo miręs – jis tiesiog ilsisi.
3. Kenkėjų ataka (voratinklinės erkutės)
Alokazijos yra tikras magnetas voratinklinėms erkutėms, kurios siurbia augalo sultis ir sukelia specifinį lapų geltonavimą. Floridos universiteto (IFAS) kenkėjų kontrolės gidas nurodo, kad erkučių pažeidimai atrodo kaip smulkūs geltoni taškeliai (strazdanos) ant lapų, kurie vėliau susilieja į dideles geltonas dėmes. Dažnai apatinėje lapo pusėje galima pamatyti plonus voratinklius arba jausmą, lyg lapas būtų dulkėtas. Šie kenkėjai ypač aktyvūs sausame ore, todėl reguliarus lapų valymas ir drėkinimas yra geriausia prevencija. Pastebėjus kenkėjus, būtina plauti augalą po stipria dušo srove ir naudoti nimbamedžio aliejų (Neem oil) arba muilo tirpalą jiems naikinti.