Šilauogės geriausiai auga ir dera rūgščiuose dirvožemiuose. Tinkamiausia trąša joms maitinti yra amonio sulfatas. Šis produktas naudingas dvigubai: jis ne tik labai greitai aprūpina uogakrūmius reikiamu azoto kiekiu, bet ir papildomai parūgština auginimo terpę. Būtina žinoti, jog pirmuosius dvejus metus po naujo uogyno pasodinimo krūmeliai turi būti tręšiami išskirtinai tik azoto trąšomis.
Tręšimo proporcijos jauniems krūmeliams
Pavasarinio tręšimo normos priklauso nuo to, kiek dirvožemyje arba substrate yra sukaupta organinių medžiagų. Jauniems augalams rekomenduojamos azoto normos paprastai svyruoja nuo 6 iki 12 gramų vienam kvadratiniam metrui tręšiamo ploto.
Tikslesnės proporcijos pagal humuso kiekį:
- esant 1,6-2,5 % humuso, pirmaisiais ir antraisiais metais tręšiama 10-12 g/m2 azoto (tai atitinka 60-80 kg/ha).
- esant 0,5-1,5 % humuso, rekomenduojama norma yra 8-10 g/m2 (40-60 kg/ha).
- derlingesnėje dirvoje, kurioje humuso yra 2,6-3,5 %, pakanka berti 6-8 g/m2 azoto (20-40 kg/ha).
Kada ir kaip teisingai berti trąšas?
Pirmaisiais auginimo metais viso azoto kiekio atiduoti vienu metu negalima, todėl procesas dalinamas į du etapus. Pavasarį, dažniausiai balandžio mėnesį, išberiama tik apie 30 % visos numatytos trąšų normos. Likęs trąšų kiekis augalams atiduodamas vasaros pradžioje - birželio pirmąjį dešimtadienį. Antraisiais metais pavasarinė tręšimo dalis gerokai padidinama: atiduodama nuo 50 iki 70 % reikiamo kiekio, o likutis vėlgi beriamas birželį.
Svarbus įspėjimas: jei uogakrūmių eilės yra dengiamos spygliuočių medžių žieve arba pjuvenomis, azoto normą būtina atitinkamai padidinti, nes šios medžiagos pasižymi dideliu anglies ir azoto santykiu. Jauniems krūmams trąšų kiekis turėtų būti padidinamas iki 50 %.
Derančių šilauogių tręšimas pavasarį
Vyresniems, jau uogas vedantiems krūmams rekomenduojamos azoto normos dažniausiai būna nuo 20 iki 80 kg/ha. Patręšimo laikas priklauso nuo nustatytos bendros trąšų normos:
- jei bendra azoto norma siekia iki 60 kg/ha, visas kiekis išberiamas vienu kartu ankstyvą pavasarį.
- jeigu trąšų poreikis yra didesnis, norma skaidoma: pusė numatyto kiekio atiduodama anksti pavasarį, o likusi pusė - iškart augalams baigus žydėti.
Pro patarimas: derančių šilauogių pokrūmius mulčiuojant spygliuočių pjuvenomis, mulčio dėjimo metais azoto normą reikėtų papildomai padidinti iki 30 %.
Sužinokite, kaip teisingai parūgštinti dirvožemį šilauogėms. Atraskite sieros naudojimo normas, natūralius mulčius ir vandens pH reguliavimo patarimus: Kaip parūgštinti žemę šilauogėms?
DUK
- Kodėl amonio sulfatas yra geriausias pasirinkimas šilauogėms?
Ši trąša puikiai tinka šilauogėms, nes ji ne tik greitai aprūpina krūmelius reikalingu azotu, bet ir efektyviai parūgština dirvožemį, o tai yra būtina šių uogų augimui.
- Kiek azoto trąšų reikia berti pirmaisiais auginimo metais pavasarį?
Pirmaisiais metais ankstyvą pavasarį, dažniausiai balandžio mėnesį, rekomenduojama išberti tik maždaug 30 procentų metinės azoto normos.
- Ar skiriasi pavasarinis tręšimas antraisiais auginimo metais?
Taip, antraisiais metais pavasarinė trąšų dalis padidinama ir vienu metu išberiama nuo 50 iki 70 procentų viso numatyto azoto kiekio.
- Kaip keisti trąšų kiekį naudojant pjuvenų mulčią?
Naudojant mulčią iš spygliuočių medžių pjuvenų, jauniems krūmeliams normą reikia padidinti iki 50 procentų, o derantiems uogynams mulčiavimo metais normą rekomenduojama padidinti iki 30 procentų.
- Kada tręšti derančias šilauoges, jei azoto norma yra nedidelė?
Tuo atveju, kai metinė azoto norma neviršija 60 kg/ha, visos reikalingos trąšos atiduodamos iškart vienu purškimu ar barstymu - pačiame pavasario ankstyvume.
- Ką daryti, jei derančiam uogynui pavasarį reikia atiduoti didesnį trąšų kiekį?
Jei azoto norma viršija 60 kg/ha, trąšų kiekį būtina padalinti į dvi dalis: pirmoji pusė išberiama anksti pavasarį, o kita - iškart uogakrūmiams po žydėjimo.
Atraskite, kaip taisyklingai formuoti uogakrūmius pavasarį. Sužinokite visus esminius žingsnius, leidžiančius džiaugtis sveiku uogynu ir gausiu derliumi: Šilauogių genėjimas pavasarį, kodėl tai svarbu?
Šaltinis: https://www.lammc.lt/ - Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras