Bugienis (lot. Ilex) yra unikalus ir itin dekoratyvus augalas, galintis papuošti sodą net ir tamsiausiais žiemos mėnesiais. Nors pasaulyje egzistuoja šimtai šio augalo rūšių, Lietuvos klimato sąlygomis populiariausi ir geriausiai prigyjantys yra dygialapis, rinčiuotasis bei virgininis bugieniai. Kiekviena iš šių rūšių pasižymi skirtinga išvaizda, reikalauja specifinės priežiūros ir atlieka skirtingas funkcijas kraštovaizdyje.

Kuo skiriasi pagrindinės bugienių rūšys?

RūšisLapaiUogosŽiemojimas
Dygialapis bugienisVisžaliai, tamsūs, blizgūs, dygliuotais kraštais.Ryškiai raudonos, išsilaiko per žiemą.Vidutiniškai atsparus (gali apšalti per speigus).
Rinčiuotasis bugienisVisžaliai, labai smulkūs, be spyglių (primena buksmedį).Juodos, smulkios, sunkiai pastebimos.Reikalauja užuovėjos ir apsaugos nuo pavasarinės saulės.
Virgininis bugienisVasarą žali, o rudenį nukrenta.Gausybė ryškiai raudonų uogų ant plikų šakų.Visiškai atsparus šalčiui.

Dygialapis bugienis (Ilex aquifolium), klasika jūsų sode

Tai labiausiai atpažįstama bugienio rūšis, dažnai matoma kalėdiniuose atvirukuose. Jo tamsiai žali, dygliuoti lapai ir raudonos uogos sukuria įspūdingą kontrastą žiemos metu.

  • auginimas ir priežiūra: mėgsta pusiau pavėsingas vietas, apsaugotas nuo šaltų žiemos vėjų. Geriausiai auga drėgname, humusingame ir šiek tiek rūgščiame dirvožemyje. Kadangi šaknys paviršinės, augalą būtina mulčiuoti.
  • pliusai: itin dekoratyvus ištisus metus, tinka formuoti tankias, nepraeinamas gyvatvores.
  • minusai: jauni krūmai jautrūs stipriems šalčiams ir pavasarinei saulei, todėl žiemai juos rekomenduojama dengti agrodanga.
  • kaina: nedideli sodinukai P9 dydžio vazonuose kainuoja apie 5-8 eurus, o paaugę 40-60 cm krūmeliai - nuo 15 iki 30 eurų.

Rinčiuotasis bugienis (Ilex crenata), tobulas pakaitalas buksmedžiui

Dėl Europą niokojančio buksmedžių ugniuko, rinčiuotasis bugienis tapo populiariausia alternatyva formuojamoms gyvatvorėms ir rutuliams sode. Iš pirmo žvilgsnio šio augalo lapeliai atrodo identiški buksmedžiui.

  • auginimas ir priežiūra: šiai rūšiai būtinas rūgštus (pH 4,5-5,5), gerai drenuotas dirvožemis. Auga gana lėtai, todėl genėti užtenka 1-2 kartus per sezoną. Atviroje saulėkaitoje lapai gali pagelsti, todėl geriau parinkti dalinį pavėsį.
  • pliusai: nebijo genėjimo, lengvai formuojamas, jo nepuola buksmedžių ligos ir kenkėjai.
  • minusai: jautrus drėgmės trūkumui ir šarminiam dirvožemiui (kalkėtoje žemėje suserga chloroze).
  • kaina: labai populiarus augalas, kurio kaina už mažą sodinuką prasideda nuo 4-6 eurų. Formuoti augalai (rutuliai, bonsų stiliaus medeliai) gali kainuoti nuo 40 iki 150 eurų.

Virgininis bugienis (Ilex verticillata), uogų gausa žiemą

Tai Šiaurės Amerikos kilmės rūšis, kuri, kaip nurodo Misūrio botanikos sodo ekspertai, priešingai nei kiti bugieniai, žiemai numeta lapus. Tačiau lapams nukritus, atsiskleidžia tikrasis jo grožis - stiebai būna tiesiai aplipę tūkstančiais ryškiai raudonų uogų, kurios išsilaiko iki pat pavasario.

  • auginimas ir priežiūra: tai drėgmę mėgstantis augalas, kuris natūraliai auga pelkėtose vietose, todėl puikiai tiks žemesnėse sklypo vietose ar šalia vandens telkinių. Dirva turi būti rūgšti ir nuolat drėgna.
  • pliusai: visiškai atsparus Lietuvos šalčiams, uogos atrodo itin įspūdingai ant sniego fono, jas noriai lesa paukščiai.
  • minusai: vasarą krūmas atrodo gana paprastai ir neišsiskiria iš kitų žalių augalų, be to, reikalauja didesnio ploto plėtimuisi.
  • kaina: vidutinio dydžio sodinukai kainuoja apie 12-25 eurus. Parduodami dažniausiai kaip pora (vyriškas ir moteriškas augalas).

Ką privalu žinoti norint sulaukti bugienio uogų?

Viena didžiausių pradedančiųjų sodininkų klaidų - nusivylimas, kai bugienis neužmezga uogų. Svarbiausia taisyklė: bugieniai yra dvinamiai augalai. Tai reiškia, kad egzistuoja atskiri moteriški (kuriantys uogas) ir vyriški (skirti tik apdulkinimui) krūmai.

Norint, kad moteriškas krūmas rudenį pasipuoštų raudonomis uogomis, ne toliau kaip 10-15 metrų atstumu privalo augti bent vienas tos pačios rūšies vyriškas krūmas. Vienas vyriškas augalas gali apdulkinti apie 5-7 moteriškus augalus. Pirkdami sodinukus, būtinai pasidomėkite veislės lytimi (pvz., dygialapio bugienio populiari moteriška veislė yra 'Alaska', o jai tinkantis apdulkintojas - vyriška veislė 'Blue Prince').

DUK

Ar galima bugienį sodinti pilname pavėsyje po dideliais medžiais?

Dygialapis ir rinčiuotasis bugieniai gali augti giliame pavėsyje, tačiau jų laja bus retesnė, o augimo tempas - dar lėtesnis. Virgininiam bugieniui reikia saulės, kad suformuotų gausų uogų derlių.

Kodėl mano rinčiuotojo bugienio lapai tapo šviesiai geltoni?

Tai klasikinis chlorozės požymis, atsirandantis dėl per mažo dirvos rūgštingumo arba laistymo kietu vandeniu. Dėl šarminės terpės augalas negali pasisavinti geležies. Dirvą būtina parūgštinti durpėmis ar siera ir nupurkšti augalą geležies chelatu.

Kada geriausia genėti ir formuoti bugienius sode?

Formuojamąjį genėjimą geriausia atlikti ankstyvą pavasarį (kovo pabaigoje - balandžio pradžioje), prieš prasidedant aktyviai vegetacijai. Rinčiuotuosius bugienius, auginamus kaip topiarus, galima papildomai lengvai pakirpti vasaros viduryje.

Ar bugienių uogos yra nuodingos žmonėms ir gyvūnams?

Taip, visų bugienių uogos yra toksiškos tiek žmonėms, tiek naminiams augintiniams (šunims, katėms). Prarijus jos sukelia pykinimą ir virškinamojo trakto sutrikimus, tačiau žiemą jas labai mėgsta ir saugiai lesa laukiniai paukščiai.