Daugelis sodininkų galvoja, kad pasiruošimas baigiasi česnako nusipirkimu turguje. Tai klaida. Sėklinė medžiaga yra 80 % sėkmės. Jei į žemę įkišite ligotą, pažeistą ar genetiškai silpną skiltelę, jokie burtai ir trąšos nepadės užauginti didelės galvos.

Česnakas dauginasi vegetatyviškai (klonuojasi), todėl jis turi savybę „išsigimti“ ir kaupti ligas. Jūsų užduotis - nutraukti šią grandinę prieš sodinimą.

1. Atranka - kodėl dydis yra viskas?

Sodininkystėje galioja griežta taisyklė: iš mažo užauga tik mažas. Nesitikėkite, kad pasodinę mažą, susitraukusią skiltelę, vasarą iškasite milžinišką galvą. Taip nebūna.

  • Atmetimo principas: negailestingai išrūšiuokite galvutes. Sodinimui naudokite tik išorinius, pačius didžiausius ir gražiausius „dantis“.
  • Vidurinių skiltelių dilema: galvutės centre esančios skiltelės dažniausiai būna smulkesnės, plokštesnės ir turi mažiau energijos atsargų. Jas geriau suvalgyti.
  • Mokslinis pagrindimas: didelė skiltelė turi daugiau sukauptų angliavandenių startui. Džordžijos universiteto (UGA) tyrimai vienareikšmiškai rodo, kad skiltelės dydis tiesiogiai koreliuoja su būsimo derliaus svoriu - didesnės skiltelės suformuoja galingesnę šaknų sistemą dar prieš įšalą.

2. Skaidymas - laikas yra kritinis

Didžiausia klaida - išskaidyti galvutes skiltelėmis likus savaitei ar mėnesiui iki sodinimo. Česnako skiltelės apačioje yra vadinamasis šaknies dugnelis (basal plate). Tai gyvybiškai svarbi zona, iš kurios augs šaknys.

  • Kada skaidyti? Idealu - tą pačią dieną, kai sodinate, arba likus ne daugiau kaip 24 valandoms.
  • Kodėl negalima anksčiau? Išskaidžius galvutę, šaknies dugnelis pradeda džiūti (oksiduotis). Perdžiūvęs dugnelis sunkiai leidžia šaknis, augalas vėliau įsitvirtina ir gali iššalti.
  • Atsargumas: skaidykite rankomis, ne peiliu. Bet koks mechaninis dugnelio pažeidimas yra atviri vartai Fusarium puviniui.

3. Ar reikia lupti?

Griežtas NE. Pradedantieji kartais nulupa kietąjį skiltelės lukštą, galvodami, kad taip „padės“ česnakui greičiau sudygti.

Tai yra mirties nuosprendis. Lukštas yra natūralus šarvas, saugantis skiltelę nuo dirvožemyje gyvenančių nematodų, puvinių ir tiesioginio kontakto su agresyviomis trąšomis. Nulupta skiltelė dažniausiai supūva dar nesulaukusi pavasario. Jei skaidant lukštas netyčia nukrito - tokią skiltelę neškite į virtuvę, sodinimui ji netinkama.

4. Dezinfekcija - mirkyti ar nemirkyti?

Tai daugiausia diskusijų keliantis klausimas. Jei esate 100 % tikri savo sodinamąja medžiaga (ji atrodo ideali, o praeitais metais ligų nebuvo), galite rizikuoti ir nemirkyti. Tačiau jei perkate česnakus turguje arba pastebėjote bent menkiausią pelėsį - dezinfekcija būtina.

Turite du kelius:

A. Cheminis kelias (Efektyviausias) Jei jūsų darže siaučia ligos, ekologija nepadės.

  • Fungicidai: mirkymas preparatuose su veikliąja medžiaga fludioksonilu (pvz., „Maxim“). Tai sukuria apsauginę plėvelę, kuri 3-4 mėnesius saugo nuo puvinių.
  • Kalio permanganatas: senas, bet silpnas metodas. Jei naudojate, tirpalas turi būti tamsiai rožinis (stiprus), o mirkymo laikas - apie 30 min. Minesotos universiteto ekspertai visgi pabrėžia, kad permanganatas yra mažiau efektyvus nei specializuoti beicai, ypač prieš agresyvųjį baltąjį puvinį (White Rot).

B. Biologinis/Natūralus kelias

  • Pelenų šarmas: užpilkite stiklinę pelenų litru verdančio vandens, palaukite, kol atvės ir nusistovės. Nupilkite skaidrų skystį ir jame mirkykite česnakus 1-2 valandas. Tai ne tik dezinfekuoja, bet ir pamaitina kaliu.
  • Biopreparatai: mirkymas Bacillus subtilis (šieninės lazdelės) preparatuose (pvz., „Fitosporin“). Tai gerosios bakterijos, kurios kovoja su blogosiomis.

5. Česnakas iš parduotuvės

Kodėl negalima sodinti gražių, baltų česnakų iš prekybos centro?

  1. Klimato neatitikimas: dažniausiai tai kiniški arba ispaniški česnakai, pritaikyti šiltam klimatui (8-9 zona). Lietuvišką žiemą (5-6 zona) jie tiesiog iššals arba supus.
  2. Ligos: importuoti česnakai gali turėti virusų ar nematodų, kurie vizualiai nesimato, bet gali užkrėsti jūsų dirvą dešimtmečiams.
  3. Inhibitoriai: prekybos centrai česnakus apdoroja preparatais, stabdančiais dygimą (kad jie ilgiau gulėtų lentynoje). Pasodinę tokį česnaką, šaknų galite laukti iki vasaros.

6. Genetinis atsinaujinimas (Bulbils)

Jei pastebėjote, kad jūsų česnakai kasmet smulkėja ir vis dažniau serga, reiškia, veislė išsigimė. Nebūtina pirkti naujų. Galite atsinaujinti patys.

Vasarą palikite kelis česnako žiedynus (nenuskinkite visų žiedstiebių). Juose subręs maži oriniai svogūnėliai (bulbils).

  • Rudenį pasėkite tuos mažyčius svogūnėlius.
  • Kitais metais iš jų užaugs viena apvali skiltelė (viengalvis česnakas).
  • Dar kitais metais iš tos skiltelės išaugs milžiniška, visiškai sveika, virusais neužkrėsta galva. Tai vadinama klonine selekcija, ir Kornelio universitetas rekomenduoja tai kaip pigiausią būdą išsaugoti sveiką česnakų populiaciją.

Paruošimo atmintinė

  1. Išardykite galvutes likus ne daugiau kaip 24 val. iki sodinimo.
  2. Atrinkite tik didžiausias, sveikas skilteles.
  3. Nepulupkite apsauginio lukšto.
  4. Pamirkykite dezinfekciniame tirpale (30 min - 2 val.).
  5. Sodinkite tik tada, kai dirvos temperatūra nukrenta iki +10 °C (dažniausiai spalio pabaiga).

Plačiau apie česnakų kitas veisles rasite skiltyje: česnakai, o jei norite paskaityti apie meškinį česnaką plačiau: Meškinis česnakas, kodėl nedygsta sėklos ir kaip auginti?