Nors žodis „kanapė“ vis dar priverčia kaimynus įtariai kilstelėti antakį, šis senovinis augalas išgyvena tikrą renesansą Lietuvos laukuose ir daržuose. Tai nėra maištas prieš įstatymus, o grįžimas prie unikalios kultūros, kuri mūsų protėviams rengė ir maitino šeimas šimtmečius, tačiau šiuolaikinis auginimas turi griežtas taisykles, kurių nežinojimas gali užtraukti rimtą atsakomybę.
1. Sėklos iš turgaus netiks: griežta auginimo biurokratija
Svarbiausia taisyklė, kurią turi įsidėmėti kiekvienas entuziastas, yra ta, kad legali yra tik pluoštinė kanapė (Cannabis sativa L.), o jos auginimas prasideda ne nuo kasimo, bet nuo popierizmo. Jūs negalite tiesiog pasėti bet kokių sėklų, gautų iš draugo ar rastų sename inde: privaloma naudoti tik sertifikuotą sėklą, įtrauktą į Europos Sąjungos bendrąjį veislių katalogą. Pasėjus kanapes, būtina informuoti regioninį Augalininkystės tarnybos skyrių arba seniūniją, pateikiant pakuočių etiketes kaip įrodymą, kad auginate būtent pluoštines, o ne psichotropines veisles. Ši kontrolė yra būtina, nes net ir pluoštinėse kanapėse tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis negali viršyti įstatymuose numatytos minimalios ribos (šiuo metu 0,3 proc.). Tik laikantis šios griežtos grandinės – sertifikuota sėkla, deklaravimas, tyrimai – jūsų daržas bus legalus ir saugus nuo pareigūnų vizitų.
2. Dirvožemio valytojas: kodėl ji vadinama žaliuoju sanitaru
Ūkininkai ir sodininkai vis dažniau renkasi kanapes ne dėl pluošto, o dėl jų unikalios savybės „gydyti“ nualintą žemę sėjomainos būdu. Pluoštinė kanapė turi galingą liemeninę šaknį, kuri skverbiasi giliai į podirvį, purendama suslėgtą gruntą ir iškeldama maisto medžiagas į viršutinį sluoksnį, kur jas vėliau gali pasiekti kiti augalai. Be to: kanapė yra vienas iš nedaugelio augalų, galinčių išvalyti dirvožemį nuo sunkiųjų metalų ir toksinų, atlikdama vadinamąją fitoremediaciją, kas ypač aktualu pramoniniuose rajonuose ar užterštose teritorijose. Jos augimo tempas yra toks spartus, o lapija tokia tanki, kad ji natūraliai užgožia visas piktžoles be jokių herbicidų naudojimo, palikdama po savęs švarią ir purią dirvą kitiems metams. Tai idealus priešsėlis žieminiams kviečiams ar daržovėms, leidžiantis ekologiškai kovoti su piktžolėtumu.
3. Panaudojimas sode: nuo mulčio iki komposto
Net jei neketinate gaminti virvių ar audinių, kanapės stiebai ir lapai gali tapti neįkainojamu resursu jūsų ekologiniame sode. Susmulkinti kanapių stiebai (spaliai) yra vienas geriausių mulčių pasaulyje: jie yra lengvi, puikiai sulaiko drėgmę, lėtai yra ir, skirtingai nuo spygliuočių žievės, nerūgština dirvožemio, todėl tinka beveik visiems augalams. Kanapių lapuose gausu azoto ir kitų mikroelementų, todėl jie yra puikus „kuras“ komposto krūvai, skatinantis greitesnį organikos irimą ir praturtinantis gautą humusą. Sėklos, kurios lieka po derliaus nuėmimo, yra tikras baltymų ir riebalų užtaisas ne tik žmonėms, bet ir sodo paukščiams žiemą, todėl auginant šį augalą laimi visa sodo ekosistema. Tai augalas, kuriame nėra atliekų – viskas nuo šaknų iki viršūnių gali būti panaudota ūkio reikmėms.
4. Estetika ir privatumas: žalia siena per vieną vasarą
Be visų ūkinių naudų, pluoštinė kanapė yra ir įspūdingas dekoratyvinis augalas, galintis per kelis mėnesius pasiekti 3-4 metrų aukštį. Dėl šio neįtikėtino augimo greičio ji yra tobulas sprendimas, kai reikia sukurti laikiną, bet labai tankią gyvatvorę ar uždangą nuo kaimynų akių bei dulkių iš gatvės. Jos elegantiški, karpyti lapai ir statūs stiebai suteikia sodui egzotišką, beveik tropinį vaizdą, kuris puikiai dera natūralistinio stiliaus gėlynuose šalia kitų aukštaūgių augalų. Tačiau svarbu atsiminti, kad kanapė yra vėjo apdulkinamas augalas, todėl žydėjimo metu ji barsto daug žiedadulkių, kas gali būti aktualu alergiškiems žmonėms. Pasodinus kanapių juostą palei sklypo ribą, jūs sukuriate ne tik fizinį barjerą, bet ir galingą vėjo užuovėją jautresniems sodo augalams.
