Melsvės (Hosta) pelnytai vadinamos pavėsio karalienėmis, tačiau net ir karalienėms reikia svitos, kad jų grožis visiškai atsiskleistų. Nors melsvės sudaro puikų, tankų lapijos kilimą, vienos jos gali atrodyti monotoniškai, be to, pavasarį jos atželia vėlai, palikdamos tuščius žemės plotus. Profesionalūs kraštovaizdžio architektai pabrėžia, kad sėkmingas melsvių derinimas remiasi kontrastų principu - reikia ieškoti augalų, kurie skirtųsi lapų tekstūra (nėriniai prieš odą), forma (vertikalūs prieš horizontalius) arba spalva. Šiame straipsnyje aptarsime 5 geriausius augalus-kaimynus, kurie ne tik papildys melsves, bet ir išspręs sezoninio dekoratyvumo problemas.
1. Pavasariniai svogūniniai augalai (Tulpės, Narcizai)
Tai yra klasikinis ir praktiškiausias derinys, sprendžiantis „tuščios žemės“ problemą ankstyvą pavasarį. Kornelio universiteto sodininkystės ekspertai rekomenduoja sodinti ankstyvuosius svogūninius augalus tarp melsvių kerų, nes melsvės vėlai prabunda po žiemos. Kai tulpės, narcizai ar scylės žydi, melsvių daigai dar tik kalasi iš žemės ir netrukdo žiedams. Genialumas slypi vėlesniame etape: kai svogūninių augalų lapai pradeda gelsti ir vysti (kas atrodo nedekoratyviai), melsvės išskleidžia savo plačius lapus ir visiškai paslepia džiūstančią svogūninių augalų lapiją. Taip išvengiate būtinybės kirpti ar rišti vystančius lapus – melsvės viską uždengia savo „skėčiais“.
Sprendimas: rudenį, kai melsvės nunyksta, aplink jų šaknis (apie 10-15 cm atstumu) susodinkite narcizų ar aukštaūgių tulpių grupes. Tai užtikrins žydėjimą balandį-gegužę, kol melsvės dar miega.
2. Astilbės (Spalvų ir faktūrų kontrastas)
Jei melsvės suteikia ramybę ir žalumą, tai astilbės (Astilbe) įneša dinamikos ir ryškių spalvų, kurių pavėsyje dažnai trūksta. Ajovos valstijos universiteto specialistai pabrėžia, kad astilbės ir melsvės yra idealūs partneriai, nes abu augalai mėgsta drėgną, derlingą dirvą ir pavėsį, todėl jiems nereikia skirtingos priežiūros. Astilbių lapai yra smulkūs, karpyti ir panašūs į paparčius, o tai sukuria nuostabų tekstūrinį kontrastą su stambiais, lygiais, odiškais melsvių lapais. Be to, vertikalūs, purūs astilbių žiedynai (šluotelės) vizualiai „praduria“ plokščią melsvių kupstų horizontalumą, suteikdami gėlynui aukščio ir struktūros.
Sprendimas: sodinkite astilbes už žemesnių melsvių arba tarp jų, derindami spalvas – pavyzdžiui, mėlynos melsvės puikiai dera su švelniai rožinėmis arba baltomis astilbėmis.
3. Paparčiai (Nėrinių ir odos efektas)
Tai pats natūraliausias, miško atmosferą sukuriantis derinys, pagrįstas tekstūrų skirtumu. Misūrio botanikos sodo dizaineriai dažnai naudoja šį duetą, nes paparčių smulkūs, ažūriniai lapai pabrėžia melsvių lapų masyvumą ir vientisumą. Melsvės atrodo tarsi sunkios, solidžios skulptūros, o paparčiai (pvz., Matteuccia ar Polystichum) suteikia kompozicijai lengvumo, oro ir judesio. Abu augalai dievina pavėsį, tačiau paparčiai dažnai pradeda augti anksčiau, suteikdami žalumos, kol melsvės dar tik formuoja kerą. Ypač gražiai atrodo sidabrinio atspalvio paparčiai (pvz., Athyrium niponicum 'Pictum') šalia tamsiai žalių ar melsvų melsvių.
Sprendimas: maišykite šiuos augalus šachmatiniu principu arba sodinkite aukštesnius paparčius kaip foną žemesnėms melsvėms, kad sukurtumėte „miško paklotės“ efektą.
4. Alūnės (Spalvų fejerverkas visą sezoną)
Melsvės žavi savo lapų forma, tačiau alūnės (Heuchera) yra nepralenkiamos dėl savo lapų spalvų įvairovės – nuo laimo žalios iki tamsiai violetinės ar gintarinės. Šiaurės Karolinos valstijos universiteto sodininkystės centras nurodo, kad alūnės yra pusiau visžaliai augalai, kurie išlaiko dekoratyvumą daug ilgiau nei melsvės, todėl gėlynas atrodo gražiai net vėlyvą rudenį ar ankstyvą pavasarį. Tamsialapės alūnės (pvz., 'Obsidian' ar 'Palace Purple') sukuria dramatišką kontrastą su geltonlapėmis arba margomis melsvėmis (pvz., 'Patriot'). Kadangi alūnės dažniausiai yra žemesnės ir kompaktiškesnės, jos puikiai tinka sodinti melsvių gėlyno priekyje kaip apvadą.
Sprendimas: rinkitės kontrastingas spalvas – prie melsvų melsvių sodinkite gintarines/oranžines alūnes, o prie žalių melsvių – tamsiai purpurines, kad išryškintumėte abu augalus.
5. Japoninė lanksvūnė (Hakonechloa) – "Vandens" efektas
Tai vienas moderniausių ir elegantiškiausių derinių, kurį itin mėgsta šiuolaikiniai sodų dizaineriai. Čikagos botanikos sodas apibūdina didžiąją lanksvūnę (Hakonechloa macra) kaip vieną geriausių dekoratyvinių žolių pavėsiui, kurios svyrančios, kaskadinės formos primena tekantį vandenį. Šios žolės lapai yra siauri ir ilgi, todėl pasodinta šalia plačialapės melsvės, ji sušvelnina griežtas melsvės formas ir suteikia kompozicijai minkštumo. Ypač populiari veislė 'Aureola' (geltona su žaliais dryžiais) fantastiškai apšviečia tamsius pavėsio kampus ir dera su mėlynalapėmis melsvėmis (Hosta sieboldiana 'Elegans').
Sprendimas: sodinkite lanksvūnę šalia melsvės taip, kad jos svyrantys lapai tarsi „užlietų“ melsvės kraštą – tai sukurs dinamišką, banguojantį vaizdą vėjyje.