Nuostabioji monstera (Monstera deliciosa) yra laikoma vienu atspariausių kambarinių augalų, tačiau jos didžiuliai lapai veikia kaip lakmuso popierėlis - jie pirmieji parodo, kad augalo aplinkoje kažkas negerai. Augintojai dažnai sutrinka matydami spalvų pokyčius: vieni lapai tampa citrinos geltonumo, kiti pasidengia rudomis dėmėmis, o trečių džiūsta tik galiukai. Svarbu suprasti, kad geltona spalva (chlorozė) ir ruda spalva (nekrozė) dažniausiai signalizuoja apie skirtingas problemas: pirmoji dažniau susijusi su mityba ir drėgme šaknyse, o antroji – su aplinkos sausumu ir nudegimais. Šiame straipsnyje detaliai išanalizuosime 6 dažniausius scenarijus, padėsiančius atskirti, ar jūsų monsterai trūksta vandens, ar ji tiesiog „dūsta“.
Trumpai
Norint tiksliai nustatyti, kodėl gelsta ar ruduoja monsteros lapai, reikia kompleksiškai įvertinti drėgmę ir šviesą. Taisyklė paprasta: minkštas ir geltonas = per daug vandens; sausas ir rudas = per mažai vandens arba drėgmės ore. Sureguliavus šiuos faktorius, nauji lapai vėl augs sveiki ir žali.
1. Perlaistymas (geltonuojantys ir glembantys lapai)
Tai yra pati dažniausia kambarinių monsterų problema, sukelianti masinį apatinių lapų geltimą. Kanzasos valstijos universiteto ekspertai aiškina, kad monstera yra epifitas, kurio šaknims reikia daug oro, todėl užmirkusiame substrate jos greitai supūva. Kai vanduo užpildo visus dirvožemio tarpus, šaknys negauna deguonies ir prasideda anaerobinis puvimo procesas. To pasekmė – lapai tampa ne tik geltoni, bet ir minkšti, suglebę, o kartais ant jų atsiranda tamsių, vandeningų dėmių. Dažnai prieš pageltonuojant, augalas „verkia“ – ant lapų galų pasirodo vandens lašai (gutacija), rodantys, kad šaknys patiria spaudimą.
Sprendimas: patikrinkite žemę pirštu – jei ji šlapia, nedelsdami nutraukite laistymą. Jei jaučiamas pelėsio kvapas, ištraukite augalą, nupjaukite rudas šaknis ir persodinkite į laidų substratą su perlitu.
2. Oro drėgmės trūkumas (ruduojantys lapų kraštai)
Jei lapų vidurys lieka žalias, bet patys kraštai ir galiukai tampa rudi, sausi ir traškūs, tai yra aiškus sauso oro požymis. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) primena, kad monstera yra atogrąžų augalas, kuriam reikalinga bent 50-60 % oro drėgmė. Šildymo sezono metu butuose drėgmė dažnai nukrenta žemiau 30 %, todėl augalas intensyviai garina vandenį per didelius lapų plotus, o šaknys nespėja jo tiekti. Rezultatas – lapų pakraščiai miršta (nekrozė), nes vanduo jų tiesiog nepasiekia. Tai tik estetinė problema, kuri nenužudys augalo, bet sugadins jo išvaizdą.
Sprendimas: padidinkite drėgmę naudodami oro drėkintuvą arba pastatykite vazoną ant padėklo su šlapiais akmenukais. Rudus galiukus galima nukirpti žirklėmis, neliečiant sveiko žalio audinio.
3. Saulės nudegimai (rudos ar išbalusios dėmės)
Nors monstera mėgsta šviesą, tiesioginiai saulės spinduliai (ypač vasaros vidurdienį) jai yra pražūtingi. Floridos universiteto (IFAS) mokslininkai nurodo, kad intensyvi saulė suardo chlorofilą ir fiziškai išdegina lapo audinius. Nudegimo požymiai yra specifiniai: tai nėra tolygus geltimas, o veikiau ryškios, balkšvos arba rudos dėmės tose vietose, kur krito spinduliai. Likusi lapo dalis gali išlikti sveika ir žalia. Dažniausiai nukenčia viršutiniai lapai, kurie yra arčiausiai lango stiklo.
Sprendimas: jei pastebėjote tokias dėmes, nedelsdami patraukite augalą toliau nuo lango arba užtraukite dieninę užuolaidą šviesai išsklaidyti. Deja, nudegusios dėmės neatsistatys.
4. Ekstremali sausra (geltonavimas ir traškėjimas)
Priešingai nei perlaistymo atveju, kai trūksta vandens, augalas taip pat gelsta, tačiau lapų tekstūra būna visai kitokia. Klemsono universiteto sodininkystės centras pabrėžia, kad stiprios sausros metu monstera aukoja seniausius lapus, išsiurbdama iš jų drėgmę. Tokie lapai tampa ryškiai geltoni, vėliau rudi, bet jie yra sausi, trapūs ir tarsi „popieriniai“. Be to, visas augalas gali atrodyti suglebęs, o žemė vazone būna atšokusi nuo sienelių ir kieta kaip akmuo.
Sprendimas: atlikite giluminį mirkymą – įstatykite vazoną į indą su vandeniu 30–45 minutėms, kol žemė visiškai prigers. Vėliau laistykite reguliariai, kai viršutinis sluoksnis pradžiūsta.
5. Kenkėjai (taškuotas geltimas ir dėmės)
Kartais lapų spalvos pokyčiai yra ne priežiūros klaidų, o nekviestų svečių rezultatas. Kalifornijos universiteto (UC IPM) kenkėjų kontrolės programa įspėja apie tripsus ir voratinklines erkes, kurie čiulpia augalo syvus. Šių kenkėjų pažeidimai atrodo kaip smulkūs geltoni ar sidabriniai taškeliai, kurie susilieja į didesnes dėmes, todėl lapas atrodo „purvinas“ arba pilkšvas. Tripsų lervos taip pat palieka mažus juodus taškelius (ekskrementus) ant lapų, o erkės – plonus voratinklius lapų sandūrose.
Sprendimas: reguliariai valykite lapus ir apžiūrėkite jų apatinę pusę. Pastebėjus kenkėjus, plaukite augalą po dušu ir naudokite insekticidinį muilą arba neemo aliejų.
6. Maistinių medžiagų trūkumas (blyškumas)
Jei monstera auga tame pačiame vazone daug metų ir nėra tręšiama, ji tiesiog „badauja“. Ajovos valstijos universiteto specialistai teigia, kad azoto trūkumas pasireiškia tuo, kad senesni lapai tampa tolygiai šviesiai žali arba geltoni, o augimas visiškai sustoja. Augalas bando išgyventi perkeldamas mobilias maisto medžiagas (kaip azotą) iš senų lapų į naujus ūglius. Taip pat gali trūkti geležies arba magnio, tuomet lapas gelsta, bet gyslos lieka ryškiai žalios (tai vadinama chloroze).
Sprendimas: aktyvaus augimo metu (pavasarį ir vasarą) tręškite monsterą kas 2–4 savaites subalansuotomis trąšomis lapiniams augalams. Jei substratas labai senas, geriausia išeitis – persodinimas į šviežią, kompostinę žemę.
Negalite apsispręsti tarp prabangios „Variegata“ ir mažosios „Minima“? Išsami 4 monsterų tipų apžvalga: pliusai, minusai ir kuriai reikia daugiausia dėmesio: Monsterų dvikova, kuri iš 4 rūšių tinka būtent jums?
