Orchidėjos - 4 žingsniai šaknų puvinio gydymui

Orchidėjos šaknys yra epifitinės - joms reikia oro cirkuliacijos, o užmirkus substratui, jos tiesiog uždūsta ir pradeda pūti. Požymiai akivaizdūs: lapai suglemba, raukšlėjasi (praranda turgorą), nors žemė drėgna, o per skaidraus vazono sieneles matosi nebe sidabrinės ar žalios, o rudos, glitžios šaknys. Štai 4 gelbėjimo etapai, kuriuos reikia atlikti nedelsiant.

Trumpai

Išplaukite šaknis, steriliai nukirpkite puvėsius, pjūvius pabarstykite cinamonu ir po persodinimo nelaistykite savaitę.

1. Revizija ir valymas, viską lauk iš vazono

Pirmas žingsnis patogenų. Amerikos orchidėjų draugija (AOS) rekomenduoja šaknis nuplauti po drungnu tekančiu vandeniu, kad pasišalintų žemių likučiai ir geriau matytųsi pažeidimai. Sveikos šaknys yra kietos, pilkšvos arba žalios spalvos, o supuvusios - rudos, juodos, tuščiavidurės (kaip „išsiurbtos“) arba glitžios ir minkštos liečiant. Būtent šioje stadijoje turite įvertinti žalą: jei liko bent 2-3 sveikos šaknys, augalą išgelbėti pavyks gana lengvai, bet jei supuvo viskas iki pat kaklelio, reikės reanimacijos šiltnamyje. Būkite negailestingi senam substratui - jo negalima naudoti pakartotinai, jį būtina išmesti.

2. Sterilus šalinimas

Tai svarbiausia dalis - reikia fiziškai pašalinti visus pūvančius audinius, nes puvinys plinta kaip infekcija. Misūrio botanikos sodo ekspertai pabrėžia, kad kirpti reikia tik su spiritu arba ugnimi dezinfekuotomis žirklėmis, pjūvį darant švarioje vietoje, apie 0,5–1 cm aukščiau pažeidimo, kad neliktų jokių rudų dėmių. Jei puvinys pasiekė patį augalo stiebą (kaklelį), jį taip pat reikia atsargiai išskaptuoti iki sveiko, žalio audinio. Palikus bent mažą gabalėlį pūvančios šaknies, procesas naujame vazone atsinaujins per kelias dienas. Po genėjimo augalas turi likti tik su sveikomis, kietomis šaknimis, net jei jų liko labai mažai.

3. Dezinfekcija, vandenilio peroksidas ir cinamonas

Atviras žaizdas būtina dezinfekuoti, kad į jas nepatektų bakterijos. Teksaso A&M universiteto (AgriLife) sodininkystės gidas nurodo du efektyvius būdus: šaknis galima trumpam (kelioms sekundėms) nupurkšti 3 % vandenilio peroksidu, kuris „išputoja“ bakterijas, o pjūvio vietas gausiai apibarstyti cinamono milteliais. Cinamonas veikia kaip natūralus fungicidas ir, svarbiausia, kaip sausiklis (desikantas), kuris užtraukia žaizdas ir neleidžia joms šlapiuoti. Svarbu naudoti tikrą cinamoną be cukraus priedų ir barstyti tik pjūvio vietas, stengiantis nepadengti visų sveikų šaknų, nes tai gali stabdyti vandens įsisavinimą.

4. Sodimas ir „sausasis režimas“

Po procedūros orchidėją sodinkite į naują, sausą ir stambios frakcijos pušų žievės substratą, naudodami kuo mažesnį vazoną (tik tiek, kiek reikia šaknims sutalpinti). Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) įspėja apie kritinę klaidą: persodinto augalo negalima laistyti bent 5–7 dienas, kad žaizdos visiškai užgytų ir „užsikorkuotų“. Jei paliesite iškart, per pjūvius įsimės infekcija. Vietoj laistymo, drėkinkite tik orchidėjos lapus (dulksna) arba valykite juos drėgnu skudurėliu, kad augalas neprarastų drėgmės per lapus, kol šaknys gydosi. Pirmasis laistymas turi būti atsargus, geriausia su augimo stimuliatoriais (pvz., gintaro rūgštimi).

Daugiau informacijos apie kitas falenopsių veilses ir priežiūras rasite: https://manoaugalas.lt/kategorijos/falenopsiai