Ežinė kiauliauogė, dažniau vadinama pepinu, yra unikalaus skonio vaisius brandinantis augalas. Ši pietų amerikietiška kultūra mūsų klimato sąlygomis reikalauja ypatingo dėmesio ir ilgo vegetacijos laiko. Lietuvoje šį augalą geriausia traktuoti kaip ilgai augantį, šilumamėgį šiltnamio krūmą. Norint sulaukti gausaus derliaus, reikia griežtai laikytis specifinių agronominių reikalavimų. Šiame straipsnyje aptarsime keturias svarbiausias taisykles, kurios garantuos sėkmę.

1. Sėja ir dauginimas

Startas: pepinas pasižymi labai ilgu vegetacijos periodu, todėl sėti sėklas Lietuvoje reikia itin anksti, geriausia jau vasario pabaigoje. Kornelio universiteto (Cornell) augalų dauginimo vadove pažymima, kad sėklos dygsta lėtai, todėl patikimesnis būdas yra dauginti šį augalą auginiais iš peržiemojusio krūmo. Pavasarį iš šiltnamyje išlaikyto augalo nupjautos šakelės, pamerktos vandenyje, šaknis išleidžia greitai. Jei visgi nuspręsite sėti sėklas, naudokite papildomą apšvietimą ir palaikykite bent 25 °C šilumą, nes vėsiame kambaryje daigai supus. Šis augalas pačioje augimo pradžioje yra labai trapus, todėl pikuoti į atskirus vazonėlius jį reikia atsargiai, stengiantis nepažeisti šaknelių.

2. Šilumos ir šviesos poreikis

Vieta: ežinė kiauliauogė (pepinas) yra atogrąžų kalnų augalas, todėl jai reikia daug saulės, bet ji nepakenčia ekstremalaus karščio. Idealus variantas Lietuvos klimatui yra gerai vėdinamas šiltnamis arba saulėta, nuo šaltų vėjų apsaugota terasa. Karališkosios sodininkystės draugijos (RHS) pepinų auginimo profilyje įspėjama, kad temperatūrai pakilus virš 30 °C, krūmas patiria stresą ir masiškai numeta žiedus. Norint to išvengti labai karštomis dienomis, patalpą būtina aktyviai vėdinti, drėkinti orą ir šiek tiek pritemdyti stogą. Lauke šį lepinį galima sodinti tik tada, kai naktimis temperatūra stabiliai laikosi aukščiau 10 °C, nes menkiausia šalna jį pražudys.

3. Drėgmės balansas ir tręšimas

Laistymas: pepino šaknų sistema yra gana paviršinė, todėl jis greitai reaguoja į drėgmės trūkumą dirvoje nuleisdamas lapus. Augalą reikia laistyti reguliariai, stengiantis nuolat palaikyti tolygią dirvos drėgmę, bet griežtai vengiant stovinčio vandens. Drėgmės svyravimai yra itin pavojingi, nes dėl staigaus vandens pertekliaus po ilgos sausros bręstantys vaisiai trūkinėja. Jutos valstijos universiteto (USU) šiltnamių apžvalgoje pažymima, kad perlaistymas taip pat skatina šaknų puvinį bei pritraukia kenkėjus. Krūmus reguliariai tręškite kalio gausiomis pomidorų trąšomis, kurios skatina gausų žydėjimą ir padidina derliaus saldumą.

4. Formavimas ir atramos

Priežiūra: savo natūralia augimo prigimtimi ežinė kiauliauogė labai primena besidriekiantį pomidorą, kurio šakos lūžta nuo didelio derliaus. Lietuviška trumpa vasara neleidžia sunokinti visų vaisių, todėl krūmą būtina nuolat genėti paliekant tik kelis stipriausius stiebus. Visus nereikalingus pažastinius ūglius reikia išskabyti, kad augalas nešvaistytų brangios energijos žaliai masei ir susitelktų į uogas. Dėl ypač sunkių vaisių stiebams yra privalomos tvirtos atramos, raišteliai arba tvirtos medinės tvorelės. Jei leisite augalo šakoms driektis tiesiai ant žemės, derlių labai greitai sugadins šliužai arba dirvožemio ligos.

Pepino priežiūros kalendorių rasite: Ežinė kiauliauogė (Pepinas) (Solanum muricatum)

Svarbu

  • Temperatūra

Vengti karščio virš 30 °C. Per karštame šiltnamiuje numeta žiedus.

  • Drėgmė

Palaikyti tolygią drėgmę. Svyravimai sukelia vaisių trūkinėjimą.

  • Genėjimas

Skabyti pažastinius ūglius, palikti tik kelis pagrindinius stiebus

Pepino vaisiaus skonis ir aromatas

Pepino vaisiai pasižymi labai subtiliu ir gaiviu skoniu, kuris nenuvilia net išrankiausių egzotikos mėgėjų. Daugelis ragautojų šio tropinio augalo derlių apibūdina kaip tobulą saldaus meliono ir sultingos kriaušės hibridą. Purdue universiteto (Purdue) alternatyvių kultūrų centro mokslininkai teigia, kad vaisiaus aromatas yra stiprus ir primena kantalupos veislės melionus su lengva ananaso užuomina. Nors vaisius atrodo labai saldus dėl stipraus kvapo, jo natūralus cukraus kiekis yra saikingas, todėl jis neapsunkina skrandžio. Svarbu paminėti, kad tik visiškai prinokęs vaisius atskleidžia visą paletę, nes neprinokę pepinai primena tiesiog agurką.

Pepino prinokimo požymiai ir vartojimas

Kada skinti: nustatyti pepino brandą yra gana lengva, nes nokstant jo spalva akivaizdžiai keičiasi iš žalios į ryškiai geltoną. Prinokusio vaisiaus odelę papuošia tamsiai violetinės arba purpurinės juostelės, kurios yra geriausias indikatorius derliaus nuėmimui. Vaisius palaikyti kambario temperatūroje, kol jie šiek tiek suminkštės ir pradės skleisti aromatą. Kulinarijoje šie vaisiai dažniausiai naudojami vaisių salotoms, desertams ar netgi derinami su vytintu kumpiu kaip sūrus užkandis. Dėl subtilaus skonio pepinai puikiai papildo jogurtus, tačiau jų nereikėtų termiškai apdoroti, nes prarandamas unikalus kvapas.