Pušis (Pinus) yra vienas tvariausių ir universaliausių pasirinkimų lietuviškam klimatui – ji nebijo šalčių, pakenčia prastesnę dirvą ir išlieka dekoratyvi visus metus. Tačiau šiuolaikiniai sodininkai vis dažniau atsisako milžiniškų miško pušų, kurios užgožia visą sklypą, ir renkasi kompaktiškas, lėtai augančias arba formuotas veisles. Sėkmingas pušų auginimas priklauso ne tik nuo veislės pasirinkimo, bet ir nuo teisingos kaimynystės – tinkamai parinkti partneriai gali pabrėžti spyglių grožį arba, priešingai, sukurti vizualinį chaosą. Šiame straipsnyje apžvelgsime 3 populiariausias pušų grupes Lietuvoje ir 2 auksines derinimo taisykles, kurios padės sukurti harmoningą kraštovaizdį.
Trumpai
Rinkdamiesi pušį, atsižvelkite į jos būsimą dydį: kalninė pušis tinka bet kur, juodoji - ten, kur reikia sienos, o 'Watereri' - kaip meno kūrinys. Geriausią efektą pasieksite derindami jas su rododendrais (klasika) arba ryškiais raugerškiais bei žolėmis (modernu).
1. Kalninė pušis (Pinus mugo) - mažų erdvių lyderė
Tai pati populiariausia pušis Lietuvoje, vertinama dėl savo kompaktiškumo ir neįtikėtino atsparumo. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) nurodo, kad kalninės pušys, ypač veislės 'Mops' ar 'Pumilio', yra idealus pasirinkimas alpinariumams ir mažiems sklypams, nes jos auga lėtai ir formuoja tankius, pagalvės formos krūmus. Skirtingai nuo kitų spygliuočių, jos puikiai pakenčia genėjimą pavasarį (laužiant "žvakes"), kas leidžia jas išlaikyti norimame aukštyje dešimtmečius. Jos visiškai nebijo vėjų ir gali augti net ir labai skurdžiame, smėlingame dirvožemyje, kur kiti augalai skursta. Dėl savo tankios struktūros jos dažnai naudojamos šlaitų tvirtinimui arba kaip žemas apvadas.
Sprendimas: rinkitės veislę 'Pumilio' laisvesniam stiliui arba 'Mops'/'Varella', jei norite taisyklingų rutuliukų, kurių nereikėtų dažnai formuoti.
2. Juodoji pušis (Pinus nigra) - architektūrinis akcentas
Jei ieškote augalo, kuris suteiktų sodui solidumo ir tamsios, sodrios spalvos, juodoji pušis yra geriausias kandidatas. Misūrio botanikos sodo ekspertai pabrėžia, kad juodoji pušis yra viena atspariausių druskoms ir miesto taršai, todėl ji puikiai tinka sodinti priemiesčiuose ar prie gatvės kaip apsauginė siena. Jos spygliai yra žymiai ilgesni ir tamsesni nei paprastosios pušies, o populiarios koloninės veislės, tokios kaip 'Green Tower' ar 'Pyramidalis', sukuria griežtą vertikalę, neužimdamos daug vietos į plotį. Tai struktūrinis augalas, kuris dažnai naudojamas kaip fonas šviesesniems augalams ar žydintiems krūmams. Be to, ji puikiai pakenčia karštį ir sausrą, kas tampa vis aktualiau keičiantis klimatui.
Sprendimas: naudokite kolonines juodąsias pušis kaip gyvatvorę arba kaip pavienį soliterą (akcentą) vejos viduryje, kad suteiktumėte sklypui aukščio.
3. Paprastoji pušis (Pinus sylvestris) 'Watereri'
Nors paprastoji pušis yra mūsų miškų klasika, sode dažniausiai auginama kultūrinė veislė 'Watereri', kuri pasižymi unikaliu melsvu atspalviu. Oregono valstijos universiteto kraštovaizdžio dizaino specialistai vertina šią veislę dėl jos skulptūriškos formos ir gebėjimo tapti sodo centru (focal point), ypač kai ji formuojama Niwaki (sodo bonso) stiliumi. Ji auga lėčiau nei laukinė forma ir natūraliai formuoja skėčio formos lają, kuri atidengia gražų, oranžinį kamieną. Jos sidabriškai melsvi spygliai suteikia sodui vėsos pojūtį ir puikiai dera moderniuose, minimalistiniuose želdynuose. Tai augalas, kuris su amžiumi tampa tik gražesnis ir vertingesnis.
Sprendimas: sodinkite 'Watereri' matomiausioje vietoje, pavyzdžiui, prie įėjimo ar terasos, ir kasmet šiek tiek praretinkite šakas, kad išryškintumėte kamieno struktūrą.
4. Derinimas- rūgščią dirvą mėgstantys kaimynai (Rododendrai)
Geriausi pušų kaimynai yra tie, kurie natūraliai auga kartu gamtoje ir reikalauja to paties – rūgščios dirvos. Kornelio universiteto sodininkystės centras rekomenduoja sodinti pušis kartu su rododendrais, azalijomis ir viržiais, nes krintantys pušų spygliai natūraliai rūgština dirvą ir veikia kaip mulčias, kas šiems augalams yra gyvybiškai svarbu. Vizualiai tai taip pat yra tobulas derinys: stambūs, tamsūs rododendrų lapai kontrastuoja su smulkiais pušų spygliais, o ryškūs žiedai pavasarį pagyvina ramią pušų žalumą. Tokia kompozicija sukuria „miško sodo“ atmosferą ir reikalauja mažai priežiūros, nes piktžolės rūgščioje dirvoje auga sunkiau.
Sprendimas: sukurkite salelę, kurios centre būtų pušis, o aplink ją – rododendrai arba azalijos; apatinį ardą užpildykite erikomis arba viržiais ir viską gausiai mulčiuokite pušų žieve.
5. Derinimas - tekstūrų žaismas (Varpiniai augalai ir raugerškiai)
Moderniame dizaine pušys vis dažniau derinamos su augalais, kurie suteikia lengvumo ir judesio, pavyzdžiui, dekoratyvinėmis žolėmis. Kolorado valstijos universiteto dizaineriai siūlo derinti statiškas, „sunkias“ pušis su linguojančiais miskantais, sorulėmis ar ašuotėmis, kad sukurtumėte dinamišką vaizdą. Taip pat puikus partneris yra tunbergo raugerškis (Berberis thunbergii) – jo purpuriniai, geltoni arba raudoni lapai sukuria dramatišką spalvinį kontrastą su žaliais arba melsvais pušų spygliais. Toks derinys ypač tinka saulėtoms vietoms, nes tiek pušys, tiek raugerškiai, tiek daugelis žolių mėgsta saulėkaitą ir laidžią dirvą.
Sprendimas: sodinkite žemus raugerškius („Admiration“ ar „Bagatelle“) kalninių pušų priekyje, o aukštesnius miskantus – kaip foną už žemesnių pušų veislių.