Yra mitas, kad rožė - lepus augalas, kurį reikia nuolat "maitinti" cheminiais preparatais. Tai netiesa. Sveika rožė turi stiprų imunitetą. Jei jūsų rožynas nuolat serga, problema dažniausiai slypi ne grybelio agresyvume, o agrotechnikoje. Jūs arba pasodinote ją netinkamoje vietoje, arba auginate "lepią" veislę, arba netinkamai laistote.
Kova su ligomis prasideda ne nuo fungicidų pirkimo, o nuo diagnozės.
Didysis trejetas - grybelinės ligos
Tai dažniausios Lietuvos rožynų problemos. Grybeliai mėgsta drėgmę ir nejudantį orą.
1. Juodasis dėmėtumas (Diplocarpon rosae)
Tai rožių maras Nr. 1. Požymiai: ant apatinių lapų atsiranda juodos dėmės su nelygiais kraštais, lapai pagelsta ir nukrenta vidurvasarį. Krūmas lieka plikas.
Kada atsiranda? Kai lapai būna šlapi ilgiau nei 7 valandas. Klemsono universiteto (JAV) augalų patologai nustatė, kad grybelio sporoms sudygti būtina drėgmė ant lapo paviršiaus, todėl laistymas vakare (kai lapai nespėja nudžiūti) yra tiesiausias kelias į ligą.
Sprendimas:
- Surinkite lapus: grybelis žiemoja nukritusiuose lapuose. Jei paliksite juos po krūmu - pavasarį liga atsinaujins 100 %.
- Genėjimas: išpjaukite krūmo vidurį, kad vėjas prapūstų lapus ir jie greičiau džiūtų.
- Profilaktika: pavasarį (prieš sprogstant pumpurams) nupurkškite vario sulfatu.
2. Tikroji miltligė (Podosphaera pannosa)
Atrodo, lyg kas būtų apibarstęs lapus miltais. Lapai susisuka, deformuojasi. Paradoksas: skirtingai nei juodasis dėmėtumas, miltligė dažnai puola per sausras.
Kodėl? Miltligė mėgsta karštas dienas, vėsias naktis ir "stresą patiriančias" šaknis. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) pabrėžia įdomų faktą: grybeliui plisti nereikia vandens ant lapų, jam užtenka didelės oro drėgmės, tačiau augalo šaknys dažniausiai būna išdžiūvusios. Tai signalas, kad augalui trūksta drėgmės dirvoje.
Sprendimas:
- Laistymas: reguliariai drėkinkite dirvą (ne lapus!), kad augalas nepatirtų vandens streso.
- Mulčiavimas: tai padeda išlaikyti drėgmę prie šaknų.
3. Netikroji miltligė (Peronospora sparsa)
Daug pavojingesnė už tikrąją. Požymiai: ant lapų viršaus atsiranda violetinės/raudonos dėmės, o apačioje - pilkas pelėsis. Liga plinta žaibiškai vėsiu ir drėgnu oru.
Sprendimas: Deja, tai sunki liga. Pažeistas šakas reikia nedelsiant išpjauti ir sudeginti. Čia jau prireiks sisteminių fungicidų (pvz., "Previcur" ar analogų), nes ekologija čia dažnai bejėgė.
Kenkėjai - kas griaužia mano rožę?
Vabzdžiai retai nužudo rožę, bet gali sugadinti visą estetiką.
1. Amarai (Aphids)
Žalieji vampyrai, kurie aplimpa jaunus ūglius ir siurbia sultis. Klaida: pamačius amarus, iškart griebtis chemijos. Ką daryti?
- Vandens srovė: stipri vandens čiurkšlė numuša 90 % amarų. Jie lėti ir dažniausiai nebesugeba užlipti atgal.
- Natūralūs priešai: boružės ir auksaakės. Jei nupurkšite insekticidu, nužudysite ir savo pagalbininkus. Misūrio botanikos sodo ekspertai pataria: jei amarų populiacija nedidelė, geriau nieko nedaryti ir leisti gamtai susitvarkyti pačiai.
- Muilo tirpalas: jei antplūdis didelis - naudokite žaliąjį sodo muilą.
2. Rožinis pjūklelis (Rose sawfly)
Ar matėte lapus, kurie atrodo kaip skeletai (suėstas minkštimas, likusios tik gyslos)? Arba lapus, susuktus į vamzdelį? Tai pjūklelio lervų (kurios atrodo kaip maži žali kirminukai) darbas.
Sprendimas: Kadangi lervos slepiasi lapo apačioje, purškalai dažnai jų nepasiekia. Geriausias būdas - rinkti rankomis. Anksti pavasarį apžiūrėkite lapų apačią ir tiesiog sutraiškykite lervas.
3. Voratinklinė erkė (Spider mite)
Tai karštų ir sausų vasarų bėda. Lapai tampa blyškūs, gelsvi, o apatinėje pusėje matyti smulkus voratinklis.Sprendimas: Erkės nekenčia drėgmės. Dažnas rožių purškimas vandeniu (dušas) rytais padeda kontroliuoti jų populiaciją. Akaricidai (nuodai erkėms) naudojami tik kraštutiniu atveju.
Auksinė taisyklė - ADR sertifikatas
Vokietijoje vykdomi griežčiausi pasaulyje rožių bandymai, vadinami ADR (Allgemeine Deutsche Rosenneuheitenprüfung). Rožės trejus metus auginamos be jokių purškimų nuo ligų. Jei veislė suserga - ji sertifikato negauna.
Mokslo faktas: ADR sertifikatą turinčios rožės genetiškai yra atsparios juodajam dėmėtumui ir miltligei. Pasodinę tokias veisles (pvz., 'Innocencia', 'Heidetraum', 'Rotkäppchen'), galėsite pamiršti fungicidus. Tai patvirtina ir ilgalaikiai stebėjimai - atsparių veislių pasirinkimas yra efektyviausia integruotos kenkėjų kontrolės (IPM) dalis.
Prevencijos kalendorius
Kad nereikėtų gydyti, užkirskite kelią:
- Pavasaris (kovas): "Mėlynasis purškimas" variu (kol rožės miega).
- Pavasaris (balandis): genėjimas. Išpjaukite viską, kas trukdo orui judėti krūmo viduje.
- Vasara: laistymas tik ryte ir tik į šaknis.
- Ruduo: visų lapų sugrėbimas ir pašalinimas iš rožyno.
Kada naudoti chemiją?
Tik tada, kai pažeista daugiau nei 30-40 % augalo ir natūralios priemonės nepadeda.
- Nuo grybelių: fungicidai su veikliąja medžiaga tebukonazolu (sisteminis veikimas).
- Nuo vabzdžių: insekticidai su acetamipridu (veikia ir per lapus).
Daugiau rožių veislių rasite skiltyje: rožės, o jei norite paskaityti apie rožių genėjimą išsamiau, skaitykite: Rožių genėjimas pavasarį, instrukcija pagal veisles ir dažniausios klaidos
Rožės niekada nemeta lapų be priežasties. Jei stovite prie krūmo, kuris atrodo kaip „plika šluota“ su keliais žiedais viršūnėje, greičiausiai kaltininkas yra vienas iš šių penkių. Plačiau apie tai skaitykite: Kodėl krenta rožių lapai? 5 pagrindinės priežastys ir sprendimai
