Rusmenė (Digitalis) yra augalas, kuriame susipina mirtinas grožis ir farmacinė nauda. Anglakalbių šalyse ji vadinama „Lapės pirštine“ (Foxglove), o senovėje buvo žinoma kaip „Raganos pirštinė“ dėl savo itin stipraus poveikio širdžiai. Nors sodininkai dažniausiai augina klasikinę Digitalis purpurea, egzistuoja ir daugiamečių, architektūriškų rūšių, kurios gali tapti gėlyno akcentu. Šiame gide apžvelgsime 5 pagrindines rūšis, jų skirtumus ir griežtas saugumo taisykles.
Penkios rusmenės rūšys, kurią pasirinkti?
Pagrindinis pasirinkimo kriterijus dažniausiai yra gyvenimo ciklas - ar norite dvimečio augalo, kuris pasisėja pats, ar stabilaus daugiamečio kero.
1. Paprastoji rusmenė (Digitalis purpurea) - klasika

Tai pati populiariausia, dažniausiai „močiutės darželiuose“ sutinkama rūšis.
- Ciklas: dvimestis augalas. Pirmaisiais metais užaugina lapų skrotelę, antraisiais - iššauna įspūdingą, iki 1,5-2 m aukščio žiedyną, o po žydėjimo žūsta (bet gausiai prisisėja).
- Išvaizda: žiedai stambūs, varpelio formos, dažniausiai rožiniai ar purpuriniai su tamsiomis dėmėmis viduje.
- Verdiktas: rinkitės, jei norite aukščiausių žiedynų ir natūralistinio, „kaimiško“ stiliaus sodo.
- šio augalo priežiūros kalendorių rasite: Paprastoji rusmenė (Digitalis purpurea)
2. Stambiažiedė rusmenė (Digitalis grandiflora) - patikima daugiametė

Tai viena vertingiausių rūšių tiems, kurie nemėgsta dvimečių augalų nenuspėjamumo.
- Ciklas: tikra daugiametė gėlė. Kaip nurodo Karališkoji sodininkystės draugija (RHS), ji formuoja nuolatinį kerą ir toje pačioje vietoje auga kelerius metus, nereikalaudama persodinimo.
- Išvaizda: žiedai šviesiai geltoni, stambūs, su rudomis gyslomis viduje. Augalas kompaktiškesnis - siekia apie 60-80 cm.
- Verdiktas: idealiai tinka pavėsio gėlynams kaip stabilus, ilgalaikis augalas.
- augalo priežiūros kalendorių rasite: Stambiažiedė rusmenė (Digitalis grandiflora)
3. Rūdėtoji rusmenė (Digitalis ferruginea) - architektūriška
Ši rūšis vertinama ne dėl spalvos ryškumo, o dėl formos ir struktūros.

- Ciklas: dažniausiai dvimetė arba trumpaamžė daugiametė.
- Išvaizda: žiedai smulkūs, bet jų labai daug, jie tankiai aplipę stiebą. Spalva unikali - auksinė su rūdžių (vario) atspalviu. Misūrio botanikos sodas pabrėžia jos architektūrinę vertę - net nužydėję stiebai išlieka dekoratyvūs iki pat žiemos.
- Verdiktas: rinkitės moderniems gėlynams arba natūralistiniams „Oudolf“ stiliaus sodams.
- priežiūros kalendorių rasite: Rūdėtoji rusmenė (Digitalis ferruginea)
4. Gelsvoji rusmenė (Digitalis lutea) - elegancija
Tai pati smulkiausia ir elegantiškiausia iš aprašomų rūšių.

- Ciklas: daugiametė.
- Išvaizda: žiedai labai smulkūs, kreminės ar gelsvos spalvos, be ryškių dėmių. Užauga iki 60-90 cm. Ji neturi to „agresyvumo“ kaip paprastoji rusmenė.
- Verdiktas: puikiai tinka mažiems sodams arba miško tipo želdynams, kur reikia ramybės pojūčio.
- jei norite turėti šio augalo priežiūros kalendorių: Gelsvoji rusmenė (Digitalis lutea)
5. Gauruotoji rusmenė (Digitalis lanata) - vaistinė
Ši rūšis dažniau auginama vaistažolių kolekcijose nei dekoratyviniuose gėlynuose.

- Ciklas: dvimestis arba daugiametis augalas.
- Išvaizda: išsiskiria specifine tekstūra - žiedynai atrodo lyg padengti pūkeliais ar vata (todėl ir vadinama „gauruotąja“). Žiedai kreminiai su ryškiu rudu tinkleliu.
- Verdiktas: rinkitės tik jei kuriate vaistinių augalų kolekciją (su griežta priežiūra). Ji yra pagrindinis širdies vaisto digoksino šaltinis pramonėje.
- priežiūros kalendorių rasite: Gauruotoji rusmenė (Digitalis lanata)
Priežiūra - kur ir kaip sodinti?
Visos rusmenės, nepriklausomai nuo rūšies, turi panašius poreikius.
- Vieta: dauguma rusmenių (D. purpurea, D. grandiflora, D. lutea) geriausiai jaučiasi daliniame pavėsyje (miško pakraščio sąlygos).
- Dirvožemis: būtina sąlyga - laidus vandeniui dirvožemis. Rusmenės nekenčia užmirkimo (šaknys greitai pūva). Dirva turėtų būti humusinga, rūgštesnė arba neutrali.
- Genėjimas: Kew Gardens specialistai rekomenduoja po pirmojo žydėjimo nupjauti pagrindinį žiedynkotį (jei nereikia sėklų). Tai dažnai paskatina augalą išleisti šoninius ūglius ir pražysti dar kartą rudenį.
Svarbus įspėjimas - mirtinas nuodingumas
Svarbu: visos rusmenės dalys (lapai, žiedai, sėklos, šaknys) yra mirtinai nuodingos.
Jose kaupiasi širdį veikiantys glikozidai (digitoksinas, digoksinas).
- Pavojus: net nedidelis kiekis suvalgytų lapų gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, pykinimą, o sunkiais atvejais - sustabdyti širdį. Šiaurės Karolinos valstijos universitetas klasifikuoja rusmenę kaip didelio toksiškumo augalą.
- Apsauga: dirbkite su pirštinėmis. Niekada nesodinkite rusmenių darže šalia valgomų žalumynų (pvz., špinatų), nes lapų skrotelės jaunos atrodo panašiai.
DUK
- Ar rusmenės pačios pasisėja?
Taip, ypač Digitalis purpurea. Viena sėklalizdė subrandina tūkstančius smulkių sėklų. Jei nenorite, kad jos užimtų visą sodą, nupjaukite žiedynus prieš sėkloms išbyrant.
- Kada sėti rusmenes?
Jei sėjate dvimetes rūšis (D. purpurea), sėkite jas vasarą (birželį-liepą). Iki rudens jos užaugins lapus, o žydės kitais metais. Daugiamečių rūšių daigus geriausia sodinti pavasarį.
- Ar elniai ir stirnos ėda rusmenes?
Ne. Dėl jose esančių toksiškų medžiagų ir kartaus skonio, stirnos ir kiškiai rusmenių vengia. Tai vienas geriausių augalų sodyboms šalia miško.