Ilgą laiką sodininkai kovojo su samanomis kaip su didžiausiu vejos priešu, barstydami jas geležies sulfatu ir grėbdami lauk. Tačiau 2026-aisiais situacija apsivertė aukštyn kojomis: samanos tapo vienu geidžiamiausių elementų tiek moderniuose interjeruose, tiek tvariuose soduose. Jos nereikalauja pjovimo, valo orą ir sukuria tą magišką "miško" jausmą, kurio taip trūksta miesto betone. Visgi, nusprendus įsigyti samanų, pirkėjas susiduria su painiava: vienos skirtos klijuoti ant sienų, kitos - sodinti į žemę, o trečios - tik dekoratyviniams vainikams. Klaidingas pasirinkimas gali kainuoti brangiai - stabilizuota samana sode supus per savaitę, o miško samana ant sienos kambaryje tiesiog sudžius ir nubyrės. Šiame gide paaiškinsime, kaip atskirti produktus ir į ką atkreipti dėmesį prieš atveriant piniginę.

Esminis skirtumas - gyvos ar miegančios?

Pirmas ir svarbiausias žingsnis renkantis - aiškiai žinoti paskirtį, nes tai yra du visiškai skirtingi produktai.

  • Stabilizuotos samanos (Interjerui): tai tikros samanos, kurių natūrali drėgmė buvo pakeista specialiu glicerino ir druskų tirpalu. Jos yra "užkonservuotos" - neauga, nereikalauja šviesos, laistymo ar kirpimo, tačiau išlaiko minkštumą ir spalvą 5-10 metų. Rinkitės jas tik tada, jei norite kurti žaliąsias sienas, paveikslus ar dekoracijas patalpose, kur nėra tiesioginės saulės ir didelės drėgmės kaitos.
  • Gyvos samanos (Sodui / Terariumams): tai augalai, kurie vykdo fotosintezę, auga ir plečiasi. Joms būtina specifinė žemė (dažniausiai rūgšti), drėgmė ir šviesa (dažniausiai pavėsis). Jos skirtos japoniškiems sodams, alpinariumams, terariumams arba drėgnoms sklypo vietoms, kur žolė neauga. Niekada nepirkite gyvų samanų sienų dekorui, jei neketinate įrengti sudėtingos drėkinimo sistemos, nes jos kambaryje greitai žūsta.

Stabilizuotos samanos - kaip atpažinti kokybę?

Jei renkatės samanas paveikslui, rinkoje rasite didelį kainų svyravimą, tačiau pigiausias variantas dažnai nuvilia.

  • Elastingumo testas: kokybiška stabilizuota samana (pvz., populiarioji elninė šiurė, dažnai klaidingai vadinama "skandinaviška samana") turi būti minkšta ir elastinga kaip kempinė. Jei palietus ji atrodo kieta, traški ar byra - tai ženklas, kad stabilizacijos procesas buvo nekokybiškas arba produktas pasenęs. Tokia samana namuose greitai pradės trupėti ir praras savo prekinę išvaizdą.
  • Kvapas ir dažai: pauostykite produktą parduotuvėje arba išpakavę siuntinį. Kokybiškos samanos turi lengvą, specifinį, bet ne aštrų kvapą, o stiprus cheminis aromatas išduoda pigių chemikalų naudojimą. Taip pat patrinkite samaną pirštu - ji neturi stipriai dažyti odos; jei pirštai lieka ryškiai žali, vadinasi, dažai nėra tinkamai užfiksuoti ir gali tepti sienas.
  • Šaknelės ir šiukšlės: atkreipkite dėmesį į produkto "švarumą" ir paruošimą. Pigesnės samanos dažnai parduodamos su visu miško paklotės "turtu" - spygliais, kankorėžiais ir ilgomis, negražios spalvos šaknimis. Kokybiškas produktas (pvz., "Premium" klasės) būna nupjautas (tik "galvutės"), išvalytas ir paruoštas klijavimui, kas sutaupo daugybę laiko ir klijų.

Gyvos samanos - rūšis lemia sėkmę

Norint užsiauginti samanų kilimą sode ar terariume, negalima imti bet ko - reikia derinti rūšį prie sąlygų.

  • Augimo tipas: samanos skirstomos į dvi grupes: Acrocarpous (augančios kupstais) ir Pleurocarpous(šliaužiančios kilimu). Jei norite greitai padengti didelį plotą tarp akmenų, rinkitės šliaužiančias rūšis (pvz., Thuidium ar Hypnum), nes jos greičiau plečiasi į šonus ir sukuria ištisinę dangą. Kupstinės samanos (pvz., Leucobryum arba Dicranum) auga lėčiau, formuoja gražias "pagalvėles" ir labiau tinka akcentams arba uždariems terariumams.
  • Substrato poreikis: dauguma sodo samanų reikalauja rūgščios terpės (pH 5.0-5.5) ir visiškai nepakenčia kalkių. Prieš pirkdami ar sodindami samanas, būtinai patikrinkite savo dirvožemį arba pasiruoškite durpių sluoksnį. Jei bandysite sodinti samanas į kalkingą, trąšią daržo žemę, jos greitai paruduos, nustos augti ir bus nustelbtos paprastų žolių.

Priežiūros niuansai, ko nepapasakoja pardavėjai

Tiek gyvos, tiek stabilizuotos samanos turi savo "Achilo kulną", į kurį reikia atsižvelgti prieš perkant.

  • Drėgmė interjere: stabilizuotoms samanoms nereikia vandens (laistymas joms net kenkia), bet joms reikia oro drėgmės. Kad jos išliktų minkštos, patalpos drėgmė turi būti bent 40-50%, kas žiemą šildomose patalpose yra retenybė. Jei jos sukietėja - tai nėra brokas, o ženklas, kad oras per sausas; padidinus drėgmę (naudojant drėkintuvą), jos vėl suminkštės.
  • Vanduo sode: gyvoms samanoms sode didžiausias priešas yra vandentiekio vanduo, kuriame daug kalkių ir chloro. Jei planuojate auginti samanas, turėkite omenyje, kad jas geriausia laistyti lietaus arba distiliuotu vandeniu. Nuo kieto vandens samanos apsitraukia baltomis apnašomis, praranda žalią spalvą ir ilgainiui žūsta.