Sansevjera (Sansevieria trifasciata) yra vertinama dėl savo stačių lapų, kurie suteikia modernumo bet kuriam interjerui. Tačiau augintojai dažnai susiduria su problema, kai tvirti, kardo formos lapai staiga suglemba, pradeda linkti į šonus arba visai nulinksta per vazono kraštus. Tai ne tik gadina estetinį vaizdą, bet ir rodo rimtus augalo fiziologinius sutrikimus, kuriuos ignoruojant augalas gali žūti. Nors šis augalas laikomas vienu atspariausių, jo vertikalumas priklauso nuo specifinio vandens slėgio ląstelėse ir šaknų sveikatos. Šiame straipsnyje išanalizuosime 5 pagrindines priežastis, kodėl jūsų sansevjera „pavargo“, ir kaip ją pastatyti ant kojų.

Trumpai

Sansevjeros lapų linkimas beveik visada yra netinkamų aplinkos sąlygų rezultatas. Pirmiausia patikrinkite žemę: jei ji šlapia - tai puvinys (džiovinkite), jei sausa ir susiraukšlėjusi - tai vandens trūkumas (liekite). Užtikrinę tinkamą šviesą ir laistymo režimą, vėl džiaugsitės stačiais, dekoratyviais lapais.

1. Perlaistymas ir šaknų puvinys

Tai yra pati dažniausia priežastis, dėl kurios sansevjeros lapai praranda stabilumą ir virsta. Mičigano valstijos universiteto (MSU) ekspertai aiškina, kad sansevjeros yra sukulentai, kaupiantys vandenį lapuose, todėl perteklinė drėgmė greitai supūdo šaknis. Kai šaknys supūva, jos nebegali išlaikyti sunkių, ilgų lapų svorio, be to, puvinys dažnai persimeta į lapo pagrindą, kuris tampa minkštas ir gleivėtas. Tokie lapai lūžta arba linksta tiesiog nuo savo svorio, nes pažeistas pagrindas praranda struktūrinį tvirtumą. Jei pastebėjote, kad žemė šlapia, o lapai virsta ir skleidžia nemalonų kvapą, greičiausiai augalą užpuolė puvinys.

Sprendimas: nedelsdami ištraukite augalą iš vazono, nupjaukite visas rudas, glitusias šaknis ir minkštus lapus. Persodinkite į sausą kaktusų substratą ir nelaistykite bent 2 savaites.

2. Šviesos trūkumas

Nors sansevjeros dažnai reklamuojamos kaip augalai, galintys augti visiškoje tamsoje, tai nėra visiškai tiesa – joms reikia šviesos, kad išlaikytų tvirtą struktūrą. Floridos universiteto (IFAS) mokslininkai nurodo, kad augalai, augantys per tamsioje vietoje, patiria etioliaciją – jie ištįsta, o ląstelių sienelės tampa plonos ir silpnos. Dėl šviesos trūkumo lapai auga siauri, ilgi ir neproporcingai liauni, todėl jie fiziškai nepajėgia išlaikyti vertikalios padėties ir pradeda svirti į šonus. Toks augalas atrodo išretėjęs, o lapų spalva dažnai būna ne sodriai žalia, o blyški.

Sprendimas: perkelkite augalą arčiau lango, kur jis gautų ryškią, bet išsklaidytą šviesą. Nors jau nulinkę lapai neatsistatys (juos galima surišti arba nupjauti), nauji augs tvirti ir statūs.

3. Vandens trūkumas

Nors tai pasitaiko rečiau nei perlaistymas, visiškas vandens trūkumas taip pat gali būti lapų linkimo priežastis, tik mechanizmas čia kitoks. Klemsono universiteto sodininkystės centras pabrėžia, kad augalo stangrumą (turgorą) palaiko vandens slėgis ląstelėse, todėl ilgą laiką nelaistant, lapai ištuštėja ir suglemba. Skirtingai nuo perlaistymo, šiuo atveju lapai nėra minkšti ar pūvantys – jie būna susiraukšlėję, sausi ir tiesiog „pavargę“. Tai dažnai nutinka vasarą, kai augalas intensyviai garina drėgmę, o šeimininkai jį laisto tik kartą per mėnesį, manydami, kad jam vandens nereikia visai.

Sprendimas: atlikite giluminį laistymą – pamerkite vazoną į vandenį 20-čiai minučių, kad žemė visiškai permirktų. Po kelių dienų, ląstelėms prisipildžius vandens, lapai turėtų vėl išsitiesinti.

4. Temperatūros šokas ir skersvėjai

Sansevjeros yra kilusios iš Afrikos, todėl jos visiškai netoleruoja šalčio ir skersvėjų, kurie gali pažeisti lapų audinius. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) įspėja, kad temperatūra žemiau 10°C arba šaltas oras iš atidaryto lango žiemą gali sukelti ląstelių žūtį. Sušalę lapai atrodo tarsi „išvirti“ – jie tampa tamsiai žali, vandeningi ir suglemba, nes suirę audiniai nebelaiko formos. Tai dažnai nutinka, jei augalas stovi ant palangės ir liečiasi prie šalto stiklo arba yra veikiamas kondicionieriaus srauto. Šaltis dažniausiai pažeidžia tik tuos lapus, kurie buvo arčiausiai šalčio šaltinio.

Sprendimas: žiemą patraukite augalą nuo šaltų langų ir vėdinimo angų. Deja, nušalę lapai neatsigaus, todėl juos reikia nupjauti aštriu peiliu prie pat žemės, kad nepradėtų pūti.

5. Netinkamas persodinimas ir substratas

Kartais problema slypi ne priežiūroje, o pačiame sodinimo būde – jei augalas pasodintas netinkamai, jis tiesiog neturi atramos. Ajovos valstijos universiteto specialistai teigia, kad sansevjeras reikia sodinti į sunkų, stabilų vazoną ir gerai drenuojamą žemę, nes jų šaknų sistema yra gana sekli, bet viršutinė dalis sunki. Jei naudojate per lengvą durpinį substratą, jis neišlaiko sunkių lapų svorio, ir augalas gali virsti iš vazono. Taip pat, jei persodinant augalas pasodinamas per sekliai, šaknys nespėja įsitvirtinti, ir ilgi lapai pradeda svirti į šonus ieškodami atramos.

Sprendimas: persodinkite augalą į sunkų (keraminį ar molinį) vazoną, naudodami kaktusams skirtą žemę. Sodindami šiek tiek (apie 2-3 cm) pagilinkite augalą, kad lapų pagrindas turėtų atramą substrate.