Kas yra slyvų šratligė?
Slyvų šratligė (lot. Wilsonomyces carpophilus, anksčiau žinoma kaip Stigmina carpophila) - tai viena labiausiai paplitusių ir žalingiausių grybelinių ligų, puolanti kaulavaisius, ypač slyvas. Ligos pavadinimas puikiai atspindi jos pagrindinį simptomą - pažeisti lapai atrodo taip, lyg būtų peršauti smulkiais medžiokliniais šratais. Nors iš pradžių tai gali atrodyti tik kaip kosmetinis defektas, nesiimant jokių priemonių, medis nusilpsta, numeta lapus, vaisiai praranda prekinę išvaizdą, o derlius drastiškai sumažėja.
Kaip atpažinti ligą? Pagrindiniai simptomai
Ligos diagnozavimas prasideda nuo atidaus medžio apžiūrėjimo. Šratligė pažeidžia ne tik lapus, bet ir ūglius bei pačius vaisius.
Remiantis Kalifornijos universiteto integruotos kenkėjų kontrolės programos (UC IPM) tyrimais, „šratligė pavasarį pirmiausia pasireiškia kaip purpurinės arba rausvos dėmelės ant naujų pumpurų, lapų ir ūglių“, kurios vėliau džiūsta ir virsta skylėmis. Ligos vystymąsi galima atpažinti iš šių specifinių požymių:
- Lapai: iš pradžių ant jaunų lapelių atsiranda minėtos smulkios dėmelės, kurios dažnai turi šviesiai žalią arba geltoną apvadą. Šios dėmės laikui bėgant džiūsta, audiniai iškrinta ir lapai lieka skylėti.
- Ūgliai ir šakos: ligai įsismarkavus, ant žievės atsiranda nedidelės žaizdos ir kamštinės pūslelės. Tose vietose žievė suplyšta, pradeda sunktis lipai (medžio sakai).
- Pumpurai: užsikrėtę pumpurai pajuoduoja, įgauna blizgantį, tarsi lakuotą paviršių ir pavasarį neišsiskleidžia.
- Vaisiai: anksti užsikrėtę vaisiai pasidengia grublėtomis žaizdomis su tamsiai purpuriniais kraštais. Kartais šratligė vaisių pažeidžia taip smarkiai, kad jis deformuojasi arba pradeda anksčiau laiko kristi.
5 žingsniai sėkmingai ligos kontrolei
Kadangi šis grybelis žiemoja pažeistose šakutėse, tarp pumpurų žvynelių arba lipų lašeliuose, kova su juo turi būti kompleksinė ir tęstis ištisus metus.
- Žingsnis 1: rudeninis sanitarinis valymas. Nukritus lapams, juos būtina sugrėbti ir sudeginti arba giliai užkasti (ne į atvirą kompostą!), nes būtent juose peržiemoja didelė dalis ligos sukėlėjų.
- Žingsnis 2: pažeistų šakų genėjimas. Anksti pavasarį arba rudenį išpjaukite visas džiūstančias, lipais aptekusias ar dėmėtas šakeles. Pjūvio vietas būtinai patepkite sodo tepalu, kuriame yra vario preparatų.
- Žingsnis 3: profilaktinis purškimas variu. Vėlyvą rudenį (nukritus lapams) arba ankstyvą pavasarį (iki pumpurų sprogimo) efektyviausia naudoti vario grupės fungicidus. Varis sunaikina paviršiuje žiemojančias grybelio sporas.
- Žingsnis 4: purškimas po žydėjimo. Esant palankioms sąlygoms ligai plisti (drėgnas ir šiltas pavasaris), iškart po žydėjimo ir vėliau vasaros metu augalus rekomenduojama nupurkšti sisteminio veikimo fungicidais, skirtais kaulavaisių ligoms kontroliuoti.
- Žingsnis 5: imuniteto stiprinimas. Reguliariai purenkite pomedžius, užtikrinkite tolygų laistymą per sausras ir nepertręškite slyvų azoto trąšomis, nes tai daro lapus minkštus ir lengviau pažeidžiamus grybelio.
Problemų sprendimo gidas
- Lapai pilni skylių, bet nėra rudų dėmių ar apvadų aplink jas
Tai ne šratligė, o kenkėjų (pavyzdžiui, slyvinių pjūklelių ar vikšrų) išgraužos, atidžiai apžiūrėti lapų apačią ieškant kenkėjų, naudoti insekticidus.
- Ant kamieno ir storų šakų nuolat kaupiasi gintaro spalvos lipai
Augalas smarkiai pažeistas šratligės, patyrė šalčio traumą arba trūksta kalcio. Išvalyti žaizdą iki sveikos medienos, dezinfekuoti vario sulfatu ir užtepti sodo tepalu.
- Vaisiai pūva dar kabėdami ant medžio, pasidengia pilkais spuogeliais
Tai moniliozė (rudasis puvinys), dažnai puolanti kartu su šratlige. Skubiai nuskinti ir sunaikinti pūvančius vaisius, rudenį nupurkšti vario preparatais.
DUK
Ar galima valgyti slyvas, kurios pažeistos šratligės?
jei vaisius pažeistas nestipriai (yra tik paviršinės kosmetinės dėmelės), jį valgyti saugu, nupjovus pažeistą odelę. Tačiau smarkiai deformuoti, sutrūkinėję ir pūvantys vaisiai maistui nebetinka.
Ar šratligė gali persimesti į kitus sodo medžius?
taip, ši grybelinė liga lengvai persimeta į kitus kaulavaisius - vyšnias, trešnes, abrikosus ir persikus. Sėklavaisiams (obelims, kriaušėms) šis grybelis nėra pavojingas.
Kada geriausia genėti stipriai užsikrėtusį medį?
sanitarinį genėjimą geriausia atlikti ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjo sulčių tekėjimas, arba po derliaus nuėmimo. Vasarą genėti slyvas pavojinga, nes į atviras žaizdas lengvai patenka ligų sukėlėjai.