Tikroji pistacija (Pistacia vera) - ar egzotiškasis riešutmedis gali išgyventi Lietuvoje?
Tikroji pistacija, ypač vyriška veislė 'Maschio Impollinatore', yra Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų augalas, todėl jo auginimas atšiauriame Lietuvos klimate yra tikras iššūkis sodininkams. Nors prekybininkai kartais teigia, kad šie augalai atlaiko iki -15 °C ar -20 °C šaltį, tai galioja tik suaugusiems, gerai sumedėjusiems medžiams ir tik trumpą laiką sausame ore. Mūsų drėgnos žiemos ir dažni atlydžiai šiam dykumų augalui yra daug pavojingesni už patį šaltį, nes skatina šaknų puvinį ir ankstyvą pumpurų sprogimą, po kurio seka nušalimas. Norint sėkmingai auginti šį augalą, reikia sukurti jam dirbtines sąlygas, imituojančias jo gimtinę. Štai 3 esminiai patarimai, kurie padės išsaugoti.
Trumpai
Užauginti pistaciją Lietuvoje įmanoma tik turint vėsią žiemojimo patalpą (oranžeriją ar šiltnamį) ir auginant ją vazone. Pasirūpinkite laidžia žeme, saugokite nuo lietaus pertekliaus ir, jei norite riešutų, būtinai įsigykite jam „porą“ - moterišką augalą.
1. Žiemojimas tik vėsioje patalpoje (vazoninė kultūra)
Lietuvos klimato zonoje (5–6 zona) pistacijos auginimas atvirame grunte yra beveik neįmanomas, todėl vienintelis patikimas būdas – auginti ją dideliame vazone kaip konteinerinį augalą. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) nurodo, kad Pistacia vera reikalauja ilgos, karštos vasaros medienos subrandinimui ir apsaugos nuo didelių šalčių žiemą, todėl rudenį augalą būtina įnešti į patalpą. Žiemojimo vieta turi būti šviesi, bet vėsi (nuo 0 °C iki +10 °C), pavyzdžiui, nešildomas šiltnamis, įstiklintas balkonas arba garažas su langu. Jei paliksite augalą šiltame kambaryje, jis nepailsės ir pradės silpti, o jei paliksite lauke – lietuviška žiema su -20 °C temperatūra jį neabejotinai pražudys. Pavasarį į lauką augalą galima išnešti tik praėjus šalnų pavojui, geriausia – gegužės pabaigoje.
2. Drenažas ir „skurdi“ žemė (drėgmės kontrolė)
Didžiausias pistacijų priešas Lietuvoje yra ne šaltis, o drėgmės perteklius dirvožemyje, nes šie augalai natūraliai auga akmenuotose, sausose pusdykumėse. Kalifornijos universiteto (UC Davis) agronomai pabrėžia, kad pistacijos visiškai netoleruoja „užmirkimo“ ir reikalauja gilaus, itin laidaus dirvožemio, nes užmirkusios šaknys greitai suserga verticilioze (vytuliu) ar puviniu. Sodinant į vazoną, būtina naudoti ne įprastą juodžemį, o mišinį, kurio didžiąją dalį (apie 50–60 %) sudaro stambus smėlis, žvyras ar perlitas. Vazono dugne būtinas storas drenažo sluoksnis iš keramzito, o pats vazonas turi turėti daug skylių vandens nutekėjimui. Laistyti reikia retai ir gausiai, leidžiant žemei visiškai išdžiūti tarp laistymų – tai imituos natūralias sausros sąlygas.
3. Vyriško augalo vaidmuo (dėl ko auginate?)
Svarbu suprasti, kad jūsų pasirinktas augalas 'Maschio Impollinatore' (iš italų k. „Vyriškas apdulkintojas“) niekada neduos riešutų – jo funkcija yra tik žydėti ir brandinti žiedadulkes. Misūrio botanikos sodo ekspertai aiškina, kad pistacijos yra dvinamiai augalai, t.y. vyriški ir moteriški žiedai kraunami ant atskirų medžių, todėl norint sulaukti derliaus, šalia šio vyriško augalo būtina auginti ir moterišką veislę (pvz., 'Kerman' arba 'Napoletana'). Vienas vyriškas medis gali apdulkinti iki 7–8 moteriškų medžių, tačiau jei turite tik jį vieną, jis atliks tik dekoratyvinę funkciją. Be to, kad įvyktų apdulkinimas, abu medžiai turi žydėti tuo pačiu metu, o tam reikalinga, kad jie abu gautų vienodas žiemojimo ir vasarojimo sąlygas.