Žieminiai porai yra ypatinga daržovių grupė, pasižyminti trumpesniu, bet storesniu „kakleliu“ ir tamsiai žaliais, mėlyno atspalvio lapais, kurie padeda augalui ištverti net -15 °C šaltį. Tačiau norint, kad poras spėtų užaugti pakankamai stiprus iki žiemos ir galėtų likti lysvėje pavasariniam derliui, startuoti reikia anksti. Štai 5 agronominiai principai, būtini 2026 metų sėjai.

Trumpai

Rinkitės tik šalčiui atsparias veisles, sėkite sausio-vasario mėnesį, saugokite daigus nuo šalčio (kad neišžydėtų), auginkite giliuose indeliuose ir sodinkite į gilias duobutes.

1. Veislės pasirinkimas ir genetinis atsparumas

Didžiausia klaida pecifinės vėlyvosios veislės (pvz., 'Bandit', 'Karantanskij', 'Musselburgh') turi genetinį mechanizmą, leidžiantį ląstelėse kaupti cukrų, veikiantį kaip antifrizas. Vasarinės veislės (pvz., 'Starozagorski') turi daug vandens ir plonesnę ląstelių sienelę, todėl po pirmųjų stipresnių šalnų jos pavirsta į „košę“. Renkantis sėklas 2026 metams, būtina atidžiai skaityti aprašymą ir ieškoti nuorodos „tinka žiemojimui“ arba „atsparūs šalčiui“, kitaip visas darbas nueis perniek.

2. Sėjos laikas, ankstyvas startas

Žieminiai porai auga lėčiau nei vasariniai, todėl jiems reikalingas ilgesnis vegetacijos periodas, kad spėtų suformuoti galingą šaknų sistemą iki rudens vėsos. Minesotos universiteto (UMN) sodininkystės ekspertai rekomenduoja žieminius porus sėti sausio pabaigoje arba vasario pradžioje, nes sėja kovo mėnesį dažnai būna per vėlyva pilnam subrendimui. Šiandien (sausio 20 d.) yra tinkamas laikas sėti, jei turite galimybę daigus papildomai apšviesti fitolampomis bent 12–14 valandų per parą. Jei lempų neturite, geriau palaukite vasario vidurio, nes natūralios šviesos trūkumas sausį privers daigus ištįsti, ir jie taps per silpni žiemojimui. Kada sėti porus daigams? Sužinokite apie šaknų kirpimą, vėsią dygimo temperatūrą ir gilius indelius: Porai, 4 dalykai, kurių negalima pamiršti sėjant daigus pavasarį

3. Apsauga nuo žydėjimo

Porai yra dvimečiai augalai, kurie pirmaisiais metais augina lapus, o antraisiais - žydi, tačiau netinkama temperatūra daigų stadijoje gali viską sugadinti. Kornelio universiteto agronomai įspėja apie „vernalizacijos“ pavojų: jei jauni daigai ilgą laiką patiria žemesnę nei 10 °C temperatūrą, augalas tai supranta kaip „praėjusią žiemą“ ir tą patį sezoną pradeda formuoti žiedyną. Toks „išžydėjęs“ poras suformuoja kietą stiebą ir tampa nevalgomas, todėl daigų negalima per anksti nešti į nešildomą šiltnamį ar balkoną. Iki gegužės mėnesio daigus reikia laikyti stabilioje 18–20 °C temperatūroje, vengiant staigių atvėsimų.

4. Šaknų erdvė

Žieminių porų išgyvenimas priklauso nuo jų šaknų sistemos gylio ir stiprumo, todėl jų negalima kankinti sekliuose indeliuose. Pensilvanijos valstijos universiteto (PennState) specialistai pataria naudoti bent 10–15 cm gylio daigyklas arba pikuoti į gilius vazonėlius, kad ilgos šaknys galėtų augti tiesiai žemyn, nesusisukdamos į spiralę. Susisukusios šaknys persodinimo metu dažnai pažeidžiamos, o tai stabdo augimą ir mažina augalo atsparumą sausrai bei šalčiui. Be to, stipri šaknų sistema leidžia augalui geriau įsitvirtinti dirvoje ir „nepakilti“ iš žemės per žiemos atlydžius.

5. Sodinimas į lauką

Norint, kad žieminiai porai turėtų ilgą baltąją dalį (kuri yra pati skaniausia), juos reikia sodinti giliau nei jie augo vazone. Ajovos valstijos universiteto (Iowa State University) gidas rekomenduoja taikyti „pieštuko“ metodą: lysvėje padaryti gilias (apie 15 cm) duobutes, įstatyti daigą, bet žemėmis užberti tik šaknis, paliekant stiebą atviroje duobutėje. Laistymo ir lietaus metu duobutė pamažu užsipildys žemėmis natūraliai, taip priversdama stiebą balti ir ilgėti. Žieminiams porams šis gilus sodinimas taip pat suteikia papildomą apsaugą nuo šalčio, nes jautriausia augimo vieta atsiduria giliai po žeme.