Didžialapė kartuolė (Aristolochia macrophylla)

Didžialapė kartuolė (lot. Aristolochia macrophylla) - tai galingas, greitai augantis vijoklinis augalas (liana), kilęs iš Šiaurės Amerikos. Vertinamas dėl savo milžiniškų, širdies formos lapų, kurie gali siekti iki 30 cm skersmens ir sukuria tankią, žalią sieną. Žiedai nedideli, pasislėpę po lapais, neįprastos pypkės arba saksofono formos, rusvos spalvos. Tai puikus augalas pavėsingoms vietoms apželdinti.

Geriausia sodinti pavasarį arba rudenį. Būtina paruošti tvirtą ir aukštą atramą (pergolę, tvorą, virves), kuria augalas galėtų vytis. Sodinama į derlingą, paruoštą duobę, paliekant pakankamai vietos augimui.

Persodinti geriausia jaunus augalus pavasarį. Suaugusių augalų persodinti beveik neįmanoma dėl didelės ir gilios šaknų sistemos.

Jei dirva derlinga, tręšti nereikia. Skurdesnėje dirvoje pavasarį galima patręšti kompostu arba lėto veikimo kompleksinėmis trąšomis.

Genėjimas nėra būtinas. Anksti pavasarį galima atlikti sanitarinį genėjimą, išpjaunant senus, pažeistus stiebus. Vasarą galima trumpinti per ilgas ar ne vietoje augančias šakas, siekiant kontroliuoti augimą.

Suaugę augalai yra atsparūs šalčiui. Jaunus medelius pirmaisiais metais po pasodinimo rekomenduojama apsaugoti, pamulčiuojant šaknų zoną durpėmis ar lapais.

Mėgsta drėgmę. Jaunus augalus ir per ilgesnes sausras reikia laistyti reguliariai. Dirva neturėtų visiškai išdžiūti.

Dauginama atlankomis, auginiais arba sėklomis (sunku). Lengviausias būdas - atlankomis: pavasarį ilgas ūglis prilenkiamas prie žemės, prismeigiamas ir apiberiamas žemėmis. Kitą pavasarį įsišaknijusį augalą galima atskirti.

Išskirtinai atspari ligoms, kenkėjams ir miesto užterštumui. Tai vienas sveikiausių vijoklinių augalų.

Sodinukų galima įsigyti didesniuose medelynuose, auginančiuose vijoklinius augalus.

Augimo greitis - pirmaisiais metais auga lėtai, kol įsitvirtina šaknų sistema. Vėliau metinis prieaugis gali siekti 1-2 metrus. Visos augalo dalys yra silpnai nuodingos.