Eleboras

Eleborai (lot. Helleborus), dar vadinami čėrais, yra nepaprasti vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos daugiamečiai augalai, paneigiantys įsitikinimą, kad žiema ir ankstyvas pavasaris sode negali būti spalvingi. Vos nutirpus sniegui, o kartais ir tiesiog pro jį, šios ištvermingos gėlės išskleidžia elegantiškus, ilai išliekančius žiedus, tapdamos tikra atgaiva akims ir pirmąja puošmena bundančiame gėlyne.

Šie ilgaamžiai augalai, tinkamai pasodinti, vienoje vietoje gali augti ir džiuginti dešimtmečius, kasmet vis gausiau žydėdami. Svarbu atsiminti, kad visos eleborų dalys yra nuodingos, todėl dirbant su jais patartina mūvėti pirštines.

Vieta

•  Geriausiai auga pusiau pavėsyje. Ideali vieta - po lapuočiais medžiais ar krūmais, kurie vasarą suteikia pavėsį, o ankstyvą pavasarį, kai eleborai žydi, dar būna be lapų ir praleidžia saulės spindulius.
• Vieta turėtų būti apsaugota nuo stiprių, šaltų žiemos vėjų.
• Kadangi žiedai dažnai būna nusvirę, pravartu juos sodinti šlaite, pakeltoje lysvėje ar tiesiog arčiau takelio, kad būtų galima grožėtis iš arti.

Dirvožemis

• Eleborai mėgsta derlingą, humusingą, purią ir gerai drenuojamą dirvą.
• Jie nemėgsta rūgščios žemės. Geriausiai tinka neutralus arba šiek tiek kalkingas (šarminis) dirvožemis.
• Svarbiausia - jokių užmirkstančių vietų, ypač žiemą, nes šaknys gali pradėti pūti.

Sodinimas

• Geriausia sodinti ankstyvą rudenį (rugsėjo mėn.) arba pavasarį.
• Augalas sodinamas tokiame pačiame gylyje, kokiame augo vazonėlyje. Šaknies kaklelio negalima užkasti per giliai.
• Į sodinimo duobę rekomenduojama įmaišyti gerai perpuvusio komposto ar derlingos žemės. Tarp augalų palikite 35-40 cm tarpus.

Priežiūra sezono metu

• Jaunus, naujai pasodintus augalus reikia reguliariai palaistyti. Suaugę eleborai yra gana atsparūs sausrai, bet per ilgesnes sausras vasarą juos verta gausiai palieti.
• Paprastai jiems užtenka kasmetinio mulčiavimo kompostu. Jei dirva skurdesnė, anksti pavasarį galima patręšti kompleksinėmis trąšomis.
• Anksti pavasarį, prieš pasirodant naujiems žiedams, rekomenduojama iškirpti visus senus, peržiemojusius lapus (ypač H. niger ir H. x hybridus). Taip ne tik pagerinsite estetinį vaizdą, bet ir apsaugosite nuo grybinių ligų plitimo.

Dauguma Lietuvoje auginamų eleborų yra atsparūs šalčiui, tačiau papildoma apsauga padeda užtikrinti sėkmingą žiemojimą ir gausų žydėjimą.

Mulčiavimas

 Rudenį, prieš prasidedant šalčiams, augalus naudinga apmulčiuoti 5-7 cm storio perpuvusio komposto, durpių ar sausų lapų sluoksniu. Tai apsaugo paviršines šaknis nuo šalčio ir praturtina dirvą.

Pridengimas

 Jautresnes veisles, ypač dvokiantįjį eleborą (H. foetidus), kuris žiedpumpurius krauna rudenį, ir jaunus, pirmais metais pasodintus augalus, esant besniegei ir atšiauriai žiemai, patartina lengvai apdengti eglišakėmis. Tai apsaugos ne tik nuo šalčio, bet ir nuo žvarbaus vėjo bei ankstyvos pavasario saulės.

Aleborą užpuolė šliužai ir sraigės

 Mėgsta pavasarį pasmaguriauti jaunais lapais ir žiedais. Juos reikėtų rinkti arba naudoti specialias apsaugos priemones.

Lapų dėmėtligė (antraknozė) užpuolė aleborą

 Ant lapų atsiranda tamsios, netaisyklingos dėmės. Tai grybinė liga, kurios plitimą stabdo savalaikis senų lapų pašalinimas pavasarį ir geras vėdinimas. Pažeistus lapus reikia nedelsiant iškirpti ir sunaikinti.

Aleboras nežydi

 Dažniausios priežastys - per jaunas augalas (iš sėklų pradeda žydėti tik po 3-5 metų), per gilus pasodinimas, per didelis pavėsis arba maisto medžiagų trūkumas.