Žaliasis eleboras (lot. Helleborus viridis)

Žaliasis eleboras (lot. Helleborus viridis) - tai Europoje natūraliai paplitusi eleborų rūšis. Skirtingai nuo baltažiedžio ar dvokiančiojo, šis eleboras yra vasaržalis - jo lapai rudenį nunyksta. Anksti pavasarį, dažnai dar plikoje žemėje, išauga kuokštai didelių, ryškiai žalių žiedų. Vėliau pasirodo ir skiautyti, tamsiai žali lapai. Kokį eleborą sodinti? Lyginame baltažiedį, kaukazinį, dvokiantįjį ir žaliąjį. Sužinokite jų skirtumus ir kuris geriausiai tiks jūsų gėlynui: Eleborai, kurią iš 4 rūšių rinktis šį pavasarį?

Geriausia sodinti rudenį, kad iki žiemos spėtų įsišaknyti. Sodinama į kompostu praturtintą dirvą. Po pasodinimo mulčiuojama lapais.

Nemėgsta persodinimo. Parenkama nuolatinė vieta.

Kasmet pavasarį pamulčiuojama kompostu arba lapine žeme.

Genėjimas nereikalingas, nes seni lapai nunyksta patys rudenį. Pavasarį galima išvalyti senų lapų likučius.

Yra visiškai atsparus šalčiui ir nereikalauja jokio paruošimo žiemai.

Mėgsta drėgmę, todėl sausomis vasaromis reikia laistyti. Dirva neturėtų perdžiūti.

Dauginamas sėklomis (gerai pasisėja pats) arba dalijant kerą.

Atsparus ligoms ir kenkėjams.

Retesnis, galima rasti specializuotuose medelynuose arba pas augalų kolekcininkus.

Vasaržalis

Svarbu prisiminti, kad šio eleboro vasaros pabaigoje ar rudenį nebelieka antžeminės dalies – tai natūralus jo ciklas. Visos dalys nuodingos.