Kuo skiriasi mėlesas nuo levandos? 4 pagrindiniai skirtumai

Jei planuojate 2026 metų gėlyną, pasirinkimas tarp šių augalų priklauso nuo jūsų dirvožemio ir norimo žydėjimo laiko.

1. Atsparumas šalčiui - mėlesas laimi

Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl mėlesai populiarėja Lietuvoje.

Levanda: dauguma veislių (išskyrus tikrąją levandą L. angustifolia) balansuoja ties išgyvenimo riba (5 zona). Jos dažniausiai žūsta ne nuo šalčio, o nuo drėgmės pertekliaus žiemą ir pavasarinio „iššutimo“. Joms dažnai reikia dengimo.
Mėlesas: tai stepių augalas (4 zona), kuris yra visiškai atsparus šalčiui. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) nurodo, kad mėlesas yra daug patikimesnis pasirinkimas šaltesnio klimato zonose. Jam nereikia jokio dengimo, jis nebijo vėjuotų vietų.

Sodininkai dažnai derina šiuos augalus, nes jie žydi skirtingu metu.

Levanda: tai vasaros vidurio augalas. Masinis žydėjimas prasideda birželio pabaigoje ir tęsiasi liepą. Rugpjūtį jos jau būna nužydėjusios (nebent veislė remontantinė).
Mėlesas: tai vėlyvos vasaros ir rudens karalius. Jis pradeda žydėti tik liepos pabaigoje arba rugpjūtį ir žydi iki pat spalio šalnų. Kai levandos jau kerpamos, mėlesai tik pradeda savo šou.

Nors abu mėgsta saulę, jų tolerancija dirvai skiriasi.

Levanda: yra „kalkių mėgėja“. Ji reikalauja šarminės, laidžios, smėlingos dirvos. Sunkiame molyje levanda skurs ir supus per vieną žiemą.
Mėlesas: nors geriausiai auga laidžioje žemėje, jis yra daug tolerantiškesnis sunkesniam dirvožemiui ir molingoms vietoms nei levanda. Jo šaknų sistema yra gilesnė ir agresyvesnė.

Priežiūros skirtumas yra kardinalus.

Levanda: negalima kirpti iki žemės („į seną medieną“), nes ji nebeatžels. Reikia formuluoti atsargiai, paliekant dalį žalių lapų.
Mėlesas: elgiasi kaip daugiametė gėlė. Kiekvieną pavasarį (balandį) jį reikia nupjauti beveik iki pat žemės (paliekant 10-15 cm). Iš šaknų jis kasmet išleidžia visiškai naujus, galingus ūglius, kurie per sezoną pasiekia 1-1,2 m aukštį.