Bandrenis (Echinops), pastaraisiais metais išgyvena tikrą renesansą Lietuvos gėlynuose, ypač populiarėjant natūralistiniam apželdinimo stiliui. Šis daugiametis augalas vertinamas dėl savo unikalios architektūros - tobulai apvalių, spygliuotų žiedynų, kurie suteikia struktūros gėlynui ne tik vasarą, bet ir žiemą. Nors bandrenis atrodo kaip laukinis augalas, selekcininkai sukūrė puikių veislių, kurios pasižymi ryškesne spalva ir kompaktiškumu. Tačiau sodininkai dažnai daro klaidą, lepindami šį augalą trąšomis ir vandeniu, kas lemia jo išgulimą. Šiame straipsnyje aptarsime 5 svarbiausius aspektus apie bandrenių veisles, auginimą ir priežiūrą.

1. Populiariausios veislės Lietuvoje

Lietuvos klimatas yra idealus daugumai bandrenių rūšių, tačiau gėlynuose dažniausiai auginamas paprastasis bandrenis (Echinops ritro) ir jo hibridai. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) nurodo, kad viena vertingiausių veislių yra 'Veitch's Blue', kuri pasižymi tamsiai mėlynais žiedais ir tvirtais stiebais, nereikalaujančiais atramų. Kita populiari veislė – banatinis bandrenis (Echinops bannaticus) 'Taplow Blue', užaugantis aukštesnis ir žydintis ryškiai mėlyna spalva. Norintiems kažko išskirtinio, rekomenduojamas apskritagalvis bandrenis (Echinops sphaerocephalus) 'Arctic Glow', kuris žydi baltai ir sukuria puikų kontrastą tamsiems fonams. Rinkdamiesi veislę, atkreipkite dėmesį į jos aukštį, nes kai kurie bandreniai gali pasiekti net 2 metrus.

Sprendimas: jei turite mažą gėlyną, rinkitės kompaktiškąją Echinops ritro 'Veitch's Blue' (apie 80-90 cm). Jei formuojate foną dideliam gėlynui, puikiai tiks aukštesnė 'Taplow Blue' arba baltažiedė 'Arctic Glow'.

2. Dirvožemis ir vieta (kodėl trąšos kenkia?)

Bandrenis yra vienas tų retų augalų, kurie geriau auga "blogame" dirvožemyje nei derlingoje žemėje. Misūrio botanikos sodo ekspertai pabrėžia, kad per daug derlingoje, drėgnoje dirvoje bandreniai užaugina silpnus stiebus ir išgula, todėl jiems dažnai prireikia atramų. Šiam augalui gyvybiškai svarbi saulėta vieta – pavėsyje jis skursta, žiedai būna blyškūs, o augalas tampa neatsparus ligoms. Dirvožemis turi būti laidus, geriausia priesmėlis ar žvyringas priemolis, kur neužsilaiko vanduo. Tai idealus augalas tiems kampeliams, kur kitos gėlės tiesiog išdžiūsta.

Sprendimas: sodinkite bandrenį saulėčiausioje sklypo vietoje. Prieš sodinimą į duobę įmaišykite smėlio ar žvyro drenažui pagerinti ir jokiu būdu nedėkite mėšlo ar komposto – leiskite augalui "vargti", tuomet jis bus tvirtas ir status.

3. Laistymas ir atsparumas sausrai

Viena didžiausių bandrenio auginimo klaidų yra perlaistymas, kuris gali pražudyti augalą greičiau nei bet koks kenkėjas. Kolorado valstijos universiteto specialistai aiškina, kad bandreniai turi gilią liemeninę šaknų sistemą, leidžiančią pasiekti vandenį giliuose sluoksniuose, todėl jie priskiriami kserofitams (sausrai atspariems augalams). Laistyti reikia tik pirmaisiais metais po pasodinimo, kol augalas įsitvirtina, arba itin ekstremalios sausros metu, kai nelyja mėnesį. Nuolatinė drėgmė prie šaknų kaklelio skatina puvinį, todėl mulčiuoti aplink stiebą reikėtų atsargiai, paliekant oro tarpą.

Sprendimas: laistykite bandrenį retai, bet gausiai, kad vanduo pasiektų gilias šaknis, o ne paviršių. Suaugusių augalų (nuo 2-3 metų) lietuviškomis vasaromis papildomai laistyti praktiškai nereikia.

4. Priežiūra po žydėjimo ir sėklų kontrolė

Nors bandreniai yra mažai priežiūros reikalaujantys augalai, jie turi vieną savybę, kuri gali tapti problema – agresyvų sėsisėjimą. Šiaurės Karolinos valstijos universiteto sodininkystės centras įspėja, kad palikus nužydėjusius žiedynus, bandreniai gali greitai užsisėti ir tapti piktžolėmis gėlyne. Kita vertus, nužydėję rutuliukai atrodo labai dekoratyviai rudenį ir žiemą, ypač kai juos padengia šerkšnas, be to, sėklas lesa paukščiai. Sodininkas turi nuspręsti, kas svarbiau – žiemos vaizdas ar kontrolė pavasarį. Be to, nukarpius pirmuosius žiedus, augalas neretai pražysta antrą kartą vasaros pabaigoje.

Sprendimas: jei nenorite, kad bandrenis užsisėtų visame sode, nupjaukite žiedynus iškart, kai jie paruduoja (prieš išbyrant sėkloms). Jei norite palikti juos žiemai, būkite pasiruošę pavasarį išravėti daugybę daigų, kurie, beje, turi gilias šaknis ir sunkiai raunasi.

5. Dauginimas ir persodinimas

Dėl specifinės šaknų sistemos bandreniai nemėgsta būti judinami, todėl suaugusio kero dalijimas dažnai baigiasi nesėkme. Viskonsino universiteto sodininkystės skyrius rekomenduoja bandrenius dauginti šaknų auginiais arba sėklomis, nes kero dalijimas pavasarį yra rizikingas ir sunkus darbas. Jei visgi nusprendėte dalinti kerą, darykite tai anksti pavasarį, kol augalas dar tik bunda, ir stenkitės kuo mažiau pažeisti pagrindinę šaknį. Sėjant sėklas, veislės savybės (pvz., spalvos intensyvumas) gali neišisaugoti, todėl veislinius augalus geriau dauginti vegetatyviškai.

Sprendimas: geriausia bandrenį dauginti šaknų auginiais žiemą arba ankstyvą pavasarį – atkasus šaknį, nupjauti 5-10 cm ilgio gabalėlius ir pasodinti į vazonėlius. Persodinkite augalą tik esant būtinybei, nes vienoje vietoje jis gali augti dešimtmečius.