Nors dažnai esame įpratę matyti kalijas (Zantedeschia) vazonuose ant palangių arba vestuvinėse puokštėse, šios Pietų Afrikos gražuolės puikiai jaučiasi ir Lietuvos gėlynuose vasaros metu. Auginamos lauke, jos dažnai užauga stambesnės, ryškesnės ir žydi gausiau nei kambaryje, nes gauna daugiau natūralios šviesos ir gryno oro. Tačiau mūsų klimatas joms yra iššūkis - jos visiškai neatsparios šalčiui, todėl reikalauja specifinio sodinimo ir iškasimo grafiko, panašiai kaip jurginai ar kardeliai. Šiame straipsnyje aptarsime 5 esminius etapus, kaip sėkmingai perkelti kalijas į lauką ir džiaugtis jų žiedais iki pat pirmųjų šalnų.

Trumpai

Kalijų auginimas lauke reikalauja šiek tiek daugiau darbo nei vienmečių gėlių, tačiau rezultatas to vertas. Svarbiausia taisyklė: sodinkite tik įšilus žemei, gausiai liekite vasarą ir būtinai iškaskite rudenį. Taip vieną kartą įsigiję gumbą, galėsite juo džiaugtis daugybę metų.

1. Sodinimo laikas ir šalnų pavojus

Didžiausia klaida, kurią daro sodininkai, yra per ankstyvas kalijų sodinimas į atvirą gruntą, neįvertinus pavasarinių šalnų rizikos. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) pabrėžia, kad kalijos yra jautrios šalčiui ir gali būti sodinamos lauke tik tada, kai praeina visos šalnų grėsmės, o dirvožemis sušyla bent iki 10–15 °C. Lietuvoje tai dažniausiai būna gegužės pabaiga arba birželio pradžia, kai jau sodiname pomidorus ar agurkus. Jei norite ankstyvesnio žydėjimo, gumbus rekomenduojama pasodinti į vazonėlius kambaryje dar kovo–balandžio mėnesį, paauginti juos ant palangės ir į lauką išnešti jau su lapais, kai orai atšyla. Sodinant tiesiai į šaltą ir drėgną pavasarinę žemę, gumbai dažnai tiesiog supūva dar nesudygę.

Sprendimas: neskubėkite sodinti gumbų į lauką anksčiau nei gegužės vidurys. Saugiausia yra „startuoti“ vazonuose šiltnamyje arba namuose, o į gėlyną perkelti jau paaugusius augalus.

2. Vietos parinkimas ir dirvožemis

Kalijos mėgsta derlingą žemę, tačiau joms reikia balanso tarp drėgmės sulaikymo ir gero drenažo. Misūrio botanikos sodo ekspertai nurodo, kad zantedeschijos geriausiai auga turtingame, humusingame dirvožemyje, kuris nuolat išlieka drėgnas, bet ne užmirkęs. Ideali vieta yra saulėta arba pusiau pavėsis; tiesioginė vidurdienio saulė gali išblukinti spalvotų kalijų žiedus ir apdeginti lapus, todėl rytinė saulė ir popietinis šešėlis yra tobulas derinys. Prieš sodinant, duobę būtina pagerinti kompostu arba perpuvusiu mėšlu, kad užtikrintumėte maistinių medžiagų atsargas visam sezonui. Venkite vietų, kur po lietaus kaupiasi balos, nes stovintis vanduo yra mirtinas kalijų šakniastiebiams.

Sprendimas: kaskite duobę saulėtoje, bet nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Įmaišykite kibirą komposto ir, jei dirva sunki (molinga), būtinai pridėkite smėlio ar perlito drenažui pagerinti.

3. Laistymo režimas lauke

Auginant lauke, kalijos yra vieni iš tų augalų, kurie negali pakęsti sausros, ypač žydėjimo metu. Klemsono universiteto sodininkystės centras aiškina, kad kalijos yra kilusios iš pelkėtų vietovių (baltažiedės) arba drėgnų pievų, todėl joms reikalingas reguliarus drėkinimas. Karštomis vasaros dienomis jas gali tekti laistyti kasdien, nes dideli lapai išgarina daug drėgmės. Jei augalui trūks vandens, jis ne tik nustos krauti naujus žiedus, bet ir įeis į priverstinį ramybės periodą – lapai pradės gelsti ir džiūti anksčiau laiko. Tačiau laistyti reikia atsargiai – stenkitės nepilti vandens tiesiai į lapų skrotelę ar ant žiedų, kad neprasidėtų puvinys; geriausia laistyti aplink augalą.

Sprendimas: mulčiuokite dirvą aplink kalijas pušų žieve arba durpėmis – tai padės sulaikyti drėgmę ir apsaugos šaknis nuo perkaitimo. Tikrinkite drėgmę pirštu – žemė turi būti visada vėsi ir drėgna.

4. Tręšimas gausiam žydėjimui

Lauko sąlygomis kalijos auga greičiau, todėl joms reikia papildomos energijos, kad išlaikytų gausią lapiją ir ryškius žiedus. Šiaurės Karolinos valstijos universiteto specialistai rekomenduoja tręšti kalijas kas 2–3 savaites subalansuotomis trąšomis viso aktyvaus augimo metu. Svarbu vengti trąšų su per dideliu azoto kiekiu, nes tai skatins tik didžiulių žalių lapų augimą žiedų sąskaita. Geriausia rinktis trąšas, skirtas svogūninėms gėlėms arba žydintiems augalams, kuriose yra daugiau kalio ir fosforo. Tręšimą reikia nutraukti rugpjūčio pabaigoje, kad augalas po truputį ruoštųsi ramybės periodui.

Sprendimas: naudokite skystas kompleksines trąšas laistymo metu. Jei sodindami naudojote lėto veikimo trąšų granules, papildomai tręšti gali reikėti rečiau.

5. Žiemojimas (iškasimas ir laikymas)

Tai pats svarbiausias etapas auginant kalijas Lietuvoje – jų negalima palikti žiemoti dirvoje, nes jos sušals ir žus. Minesotos universiteto sodininkystės skyrius pataria iškasti jautrius gumbinius augalus iškart po pirmųjų lengvų šalnų, kai lapai pajuoduoja. Iškasus gumbus, būtina nupjauti stiebus (paliekant apie 5–10 cm), nuvalyti žemes ir leisti jiems apdžiūti šiltoje, vėdinamoje patalpoje keletą savaičių. Tik gerai išdžiūvusius gumbus galima dėti saugojimui žiemai. Gumbai turi būti laikomi vėsioje (apie 10 °C), sausoje vietoje, perdengti durpėmis, pjuvenomis arba įvynioti į laikraštį, kad neperdžiūtų, bet ir nepelytų.

Sprendimas: stebėkite orų prognozes spalio mėnesį. Prieš didesnius šalčius iškaskite kerus, padžiovinkite ir sudėkite į dėžutes rūsyje ar vėsiame sandėliuke iki kito pavasario.

Kodėl gelsta kalijos lapai? Aptariame natūralų ramybės periodą, šaknų puvinį ir trąšų trūkumą. Patarimai, kaip išsaugoti augalą ir kada leisti jam pailsėti: Kalija gelsta? 3 pagrindinės priežastys, kodėl elegantiškoji gėlė praranda grožį