Neužmirštuolės yra pavasario simbolis, kuris, kaip ir našlaitės, dažniausiai auginamas kaip dvimetis augalas. Tai reiškia, kad natūraliame cikle jos pirmaisiais metais užaugina lapus, o žydi tik antraisiais, peržiemojusios po sniegu. Tačiau sodininkai dažnai klausia, ar įmanoma jas priversti žydėti tais pačiais metais, ar geriau laikytis tradicinio kalendoriaus. Sėkmė priklauso ne tik nuo mėnesio, bet ir nuo pasirinktos veislės (vienmetės ar dvimetės) bei auginimo sąlygų. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius terminus ir vieną savybę, kuri palengvins auginimą ateityje.
Trumpai
Kadangi dabar sausio mėnuo, jei labai norite eksperimentuoti, galite sėti neužmirštuoles namuose vasarį, laikydami jas tamsoje, kol sudygs. Tačiau geriausias ir patikimiausias būdas - palaukti birželio ir pasėti jas lauke kitiems metams.
1. Tradicinė sėja lauke: Birželis - Liepa (žydėjimas kitą pavasarį)
Tai yra pats patikimiausias ir lengviausias būdas užauginti stiprias, gausiai žydinčias neužmirštuoles. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) rekomenduoja sėti dvimetes neužmirštuoles vasaros pradžioje tiesiai į atvirą gruntą arba į daigyną, kai žemė jau gerai įšilusi. Iki rudens augalai suformuoja tankius, žalius kerelius, kurie puikiai žiemoja be jokio papildomo dengimo (nebent žiema besniegė ir labai šalta). Rugsėjo mėnesį šiuos daigus reikia persodinti į nuolatinę vietą – po medžiais, į gėlynų apvadus ar vazonus, kur jie kitą balandį-gegužę sukurs mėlyną „debesį“. Tokie augalai būna atsparesni ligoms ir žydi ilgiau nei tie, kurie sėti namuose.
2. Sėja patalpose: Vasaris - Kovas (bandymas žydėti šiemet)
Jei norite pabandyti išgauti žiedus dar šiais metais, sėti reikia labai anksti – vasario pabaigoje arba kovo pradžioje uždaroje patalpoje. Kornelio universiteto sodininkystės ekspertai nurodo, kad pasėjus anksti, kai kurios neužmirštuolių veislės gali spėti pražysti vasaros pabaigoje, tačiau žydėjimas gali būti ne toks gausus kaip antraisiais metais. Sėklas reikia sėti į daigyklas su drėgnu substratu ir laikyti vėsioje vietoje (apie 18 °C), vengiant tiesioginės kaitros. Svarbu žinoti, kad sėjinukai yra jautrūs „juodajai kojelei“ (grybelinei ligai), todėl būtina užtikrinti gerą vėdinimą ir neperlaistyti. Į lauką tokie daigai perkeliami tik gegužės mėnesį, praėjus šalnų pavojui.
3. Tamsa dygimui
Panašiai kaip ir našlaitėms, neužmirštuolių sėkloms dygimo procesui reikalinga tamsa, todėl negalima jų palikti atvirų ant žemės paviršiaus. Masačusetso universiteto (UMass) šiltnamių auginimo gidai pabrėžia, kad neužmirštuolių sėklas reikia užberti plonu vermikulito arba žemės sluoksniu (apie 3–5 mm) ir laikyti tamsoje, kol pasirodys daigai. Dygimas paprastai trunka apie 10–14 dienų; per šį laiką daigyklą galima uždengti juoda plėvele arba laikyti tamsioje spintelėje, nuolat tikrinant drėgmę. Vos pasirodžius daigams, dangą būtina nuimti ir perkelti augalus į šviesą, kad jie neišstyptų. Be uždengimo dygimas būna labai prastas ir netolygus.
4. Savaiminis pasisėjimas
Geriausia žinia tingiems sodininkams – neužmirštuoles užtenka pasėti tik vieną kartą, ir jos pačios pasirūpins savo išlikimu dešimtmečiams. Misūrio botanikos sodo duomenimis, neužmirštuolės (ypač Myosotis sylvatica) yra linkusios agresyviai sėtis pačios, išbarstydamos sėklas iškart po žydėjimo birželio mėnesį. Jei norite, kad jos augtų ir kitais metais, po nužydėjimo neišraukite visų augalų iškart – leiskite sėkloms subręsti ir išbyrėti ant žemės. Vėliau vasarą pamatysite daugybę mažų daigelių, kuriuos galėsite išretinti arba persodinti į norimas vietas rudenį. Taip suformuojamas nenutrūkstamas ciklas be jokio papildomo sėjimo.
