Natūralistiniame dizaine (įkvėptame olandų kraštovaizdžio architekto Piet Oudolf) galioja viena griežta taisyklė - „augalas turi atrodyti gerai ir miręs“. Tai reiškia, kad rudenį nužydėjęs gėlynas netampa tuščia vieta, o virsta grafišku, rudu siluetu sniego fone. Štai 5 augalai, kurie sudaro tokio gėlyno „stuburą“ ir yra atsparūs vis dažniau pasitaikančioms sausroms Lietuvoje.
1. Smailiažiedis lendrūnas (Calamagrostis × acutiflora) 'Karl Foerster'
Tai yra neabejotinas natūralistinio gėlyno karalius ir vertikalus akcentas, be kurio neįsivaizduojama moderni kompozicija. Misūrio botanikos sodo ekspertai pabrėžia, kad ši veislė yra vertinama dėl savo sterilumo – ji nesidaugina sėklomis, todėl nepavirsta piktžole ir lieka augti ten, kur pasodinote, nesiplėsdama agresyviai. Lendrūnas prabunda labai anksti pavasarį (skirtingai nei vėlyvieji miskantai), o birželį išleidžia stačias, kviečių spalvos šluoteles. Jos išlieka stačios net po stipriausių vasaros liūčių ar žiemos pūgų, sukurdamos „ekraną“ arba foną žydintiems augalams. Tai suteikia ritmą ir tvarką chaotiškame pievos vaizde 12 mėnesių per metus. Plačiau apie jo priežiūrą ar norite turėti kalendorių skaitykite: Smailiažiedis lendrūnas 'Karl Foerster' (Calamagrostis × acutiflora 'Karl Foerster')
2. Vaistinė kraujalakė (Sanguisorba officinalis) 'Tenzing' arba 'Red Thunder'
Kraujalakės šiuo metu išgyvena tikrą renesansą ir yra būtinas elementas norint sukurti „skaidrumo“ ir lengvumo įspūdį gėlyne. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) nurodo, kad kraujalakės puikiai tinka natūralistiniams želdynams dėl savo unikalios struktūros – jos neturi tankios lapijos viršutinėje dalyje, todėl per jų tamsiai raudonus, „kabancius“ žiedynus matosi kiti, toliau esantys augalai. Sodininkystės dizaineriai pabrėžia, kad šie augalai suteikia gėlynui judesio - jų smulkūs žiedeliai siūbuoja nuo menkiausio vėjo, suteikdami kompozicijai gyvybės. Be to, jos yra itin atsparios drėgmės svyravimams ir puikiai tinka sodinti masyvuose (po 3-5 vnt.), sukuriant raudono rūko efektą vasaros pabaigoje. Plačiau apie šio augalo priežiūrą ir kalendorių rasite: Vaistinė kraujalakė (Sanguisorba officinalis)
3. Rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea)
Nors tai klasikinis augalas, natūralistiniame gėlyne jis atlieka kritinę funkciją - tai yra „maitinimo stotis“ bitėms ir struktūrinis elementas žiemai. Mičigano valstijos universiteto (MSU) atlikti tyrimai su vietiniais augalais rodo, kad ežiuolės yra vieni geriausių augalų biologinei įvairovei palaikyti, pritraukiantys dešimtis rūšių laukinių bičių ir drugių vasaros metu. Svarbiausia taisyklė auginant jas šiame stiliuje - nukirpti žiedus ne rudenį, o tik pavasarį. Juodi, dygliuoti sėklų burbuolės („ežiukai“) žiemą atrodo skulptūriškai sniego kepurėse ir tarnauja kaip maistas paukščiams (dagiliams). Rinkitės paprastas, nepilnavidures veisles, nes jos yra ilgaamžiškesnės už modernius hibridus. Apie šio augalo priežiūra rasite: Rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea)
4. Virgininis veronikūnas (Veronicastrum virginicum) 'Fascination'
Tai yra architektūrinis augalas, suteikiantis gėlynui „gotikinio“ stiliaus smailių ir aukščio (gali siekti 1,5-1,8 metro). Jo žiedynai primena kandeliabrus ir yra alyvinės-rožinės spalvos, kuri puikiai kontrastuoja su varpinių augalų (žolių) geltonumu. Piet Oudolf, garsusis "High Line" parko Niujorke kūrėjas, dažnai naudoja veronikūnus kaip vertikalius „stabdžius“, kurie neleidžia žvilgsniui tiesiog slysti gėlyno paviršiumi, o priverčia jį pakilti į viršų. Nors jis mėgsta drėgnesnę dirvą, gerai įsišaknijęs augalas puikiai toleruoja trumpalaikes sausras ir, svarbiausia, niekada neišvirsta be atramų, kas yra didelis privalumas vėjuotose vietose. O čia šio augalo priežiūros kalendorius: Virgininis veronikūnas (Veronicastrum virginicum)
5. Ruselio gumbenė (Phlomis russeliana)
Šis augalas yra vertinamas dėl savo unikalios, pakopinės žiedynų struktūros ir gebėjimo uždengti žemę taip, kad neliktų vietos piktžolėms. Gumbenės lapai yra dideli, širdies formos ir visžaliai (arba pusiau visžaliai), todėl jie puikiai atlieka „gyvojo mulčio“ funkciją. „Beth Chatto“ sausųjų sodų gidas rekomenduoja gumbenes kaip vieną atspariausių sausrai augalų, kurio gili šaknų sistema randa vandens ten, kur kiti augalai žūsta. Vasarą ji formuoja geltonus žiedų ratus ant stiebo, kurie rudenį paruduoja ir išlaiko savo formą visą žiemą, atrodydami kaip suverti karoliukai. O čia rasite plačiau apie šį augalą: Ruselo gumbenė (Phlomis russeliana)
