Rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea)

Rausvažiedė ežiuolė (lot. Echinacea purpurea) - tai populiari daugiametė gėlė, kilusi iš Šiaurės Amerikos prerijų. Vertinama dėl savo didelių, ramunės formos, rausvai purpurinių žiedų su dygliuotu, oranžiškai rudu centru. Žydi gausiai ir ilgai - nuo vidurvasario iki rudens. Tai puikus augalas natūralistiniams gėlynams, labai viliojantis bites ir drugelius. Taip pat plačiai naudojama kaip vaistinis augalas imunitetui stiprinti.

Sodinama daigais pavasarį arba rudenį. Sodinama į gerai paruoštą dirvą, paliekant 40-50 cm tarpus. Sodinama tokiame pačiame gylyje, kaip augo vazonėlyje. Po pasodinimo gausiai palaistoma.

Rekomenduojama persodinti ir dalinti kas 3-4 metus pavasarį. Tai atjaunina augalą ir skatina gausesnį žydėjimą. Keras iškasamas ir aštriu peiliu padalinamas į kelias dalis.

Tręšti nebūtina. Jei dirva labai skurdi, pavasarį galima pamulčiuoti plonu komposto sluoksniu. Per didelis trąšų kiekis, ypač azoto, skatina lapų augimą, o ne žydėjimą.

• Po žydėjimo - reguliariai iškerpant nužydėjusius žiedynus, skatinamas ilgesnis žydėjimas.
• Žiemai - palikti sudžiūvę žiedynai su sėklų galvutėmis yra dekoratyvūs ir tarnauja kaip maistas paukščiams. Visą antžeminę dalį geriausia nupjauti anksti pavasarį.

Yra visiškai atspari šalčiui, bet bijo žiemos drėgmės - gali iššusti. Svarbiausia - laidi, neužmirkstanti dirva.

Gerai įsišaknijęs augalas yra labai atsparus sausrai. Laistyti reikia tik ką tik pasodintus daigus ir per itin ilgas sausras.

Lengvai dauginama dalijant kerą pavasarį. Galima dauginti ir sėklomis (sėjant pavasarį), tačiau sėjinukai gali skirtis nuo motininio augalo.

Labai atspari ligoms. Pagrindinė problema - šaknų puvinys dėl per šlapios dirvos žiemą. Kartais gali pažeisti amarai.

Ežiuolių daigų galima įsigyti visuose medelynuose ir sodo prekių centruose. Tai labai populiarus augalas.

Kodėl nežydi? - dažniausios priežastys yra per didelis pavėsis, pertręšimas azoto trąšomis arba per senas, neatjaunintas keras.