1. 2026-ųjų lyderis - ilgo veikimo granulės ir mikorizė
Jei planuojate pirkti trąšas parduotuvėje, šiais metais absoliutus standartas yra kontroliuojamo išsiskyrimo trąšos (CRF), dažnai žinomos kaip „Osmocote“ tipo granulės. Mičigano valstijos universiteto agronomai aiškina, kad šios granulės yra padengtos specialiu polimeru, kuris leidžia maisto medžiagoms išsiskirti lėtai, priklausomai nuo dirvos temperatūros ir drėgmės, todėl vieno tręšimo užtenka 6 mėnesiams. Tai apsaugo augalus nuo „nudeginimo“ (kas dažna naudojant skystas trąšas) ir užtikrina tolygų augimą visą sezoną. Kartu su granulėmis 2026 m. rekomenduojama įmaišyti mikorizinių grybų sporų – tai biologinis priedas, kuris prisitvirtina prie augalo šaknų ir padidina jų siurbiamąjį plotą šimtus kartų. Toks duetas ne tik maitina augalą, bet ir padeda jam išgyventi sausras, kurios tampa vis dažnesnės.
Trumpai
2026 m. strategija paprasta: pavasarį įterpkite pirktines lėto veikimo granules bendram fondui. Sezono metu papildomai laistykite dilgėlių raugu (augimui) ir barstykite bananų/kiaušinių miltelius (žydėjimui).
2. Dilgėlių raugas - natūralus azoto užtaisas (augimui)
Tai yra pati populiariausia ir efektyviausia naminė trąša, skirta augimo startui pavasarį ir vasaros pradžioje, kai augalams reikia daug azoto lapijai formuoti. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) nurodo, kad dilgėlių, taukių ar tiesiog piktžolių raugas yra turtingas azotu, kaliu ir geležimi, kurie yra lengvai pasisavinami per šaknis. Gamyba paprasta: prikimškite kibirą smulkintų dilgėlių (be sėklų), užpilkite vandeniu ir palikite rūgti 1–2 savaites, kol skystis patamsės ir nustos putoti. Gautas koncentratas yra labai stiprus, todėl jį būtina skiesti vandeniu santykiu 1:10, kitaip galite nudeginti augalus. Nors kvapas yra labai nemalonus, tai geriausia „bomba“ pomidorams, agurkams ir visiems lapiniams augalams birželio mėnesį.
3. Bananų žievės ir kiaušinių lukštai (žydėjimui ir tvirtumui)
Kai augalai pradeda krauti žiedus, azoto jiems reikia mažiau, o kalio ir kalcio poreikis smarkiai išauga, todėl čia į pagalbą ateina pusryčių likučiai. Ilinojaus universiteto specialistai pataria nenaudoti šviežių žievių tiesiai į vazoną, nes jos pūva ir traukia museles, o verčiau jas išdžiovinti ir sumalti į miltelius. Bananų žievėse yra daug kalio, kuris skatina gausesnį žydėjimą rožėms ir kambarinėms gėlėms, o kiaušinių lukštai yra grynas kalcio karbonatas. Lukštus taip pat būtina išplauti, išdžiovinti ir sumalti kavamale iki dulkių – tik tokioje formoje kalcis tampa prieinamas augalui ir padeda išvengti pomidorų viršūninio puvinio. Įterpkite po šaukštą šių miltelių į žemę aplink augalą kas mėnesį.
4. Kavos tirščiai ir pelenai (dirvos pH reguliavimas)
Tai nėra trąšos klasikine prasme, o greičiau dirvožemio gerintojai, kuriuos reikia naudoti labai tikslingai pagal augalo poreikius. Oregono valstijos universiteto tyrimai rodo, kad kavos tirščiai yra šiek tiek rūgštūs ir turi azoto, todėl jie idealiai tinka rūgščią dirvą mėgstantiems augalams, tokiems kaip šilauogės, rododendrai ar hortenzijos. Tuo tarpu medžio pelenai (tik iš natūralios medienos!) veikia priešingai – jie šarmina dirvą ir turi daug kalio, todėl tinka kopūstams, burokėliams ir kaulavaisiams, bet gali pražudyti šilauoges. Pelenus barstykite labai saikingai (sauja į kvadratinį metrą), o kavos tirščius geriausia sumaišyti su viršutiniu žemės sluoksniu, kad nesupelytų.