Japoninė kamelija (Camellia japonica) dažnai vadinama žiemos rože, tačiau Lietuvos klimato sąlygomis ji tampa tikru galvosūkiu sodininkams. Iš vienos pusės, tai krūmas, kuris natūraliai auga lauke, tačiau iš kitos - lietuviškos žiemos jam yra per atšiaurios, o šilti kambariai - per sausi. Daugelis žmonių, gavę šią gėlę dovanų, nežino, kur ją dėti, ir dažnai pasirenka netinkamą vietą, dėl ko augalas numeta pumpurus dar nepražydęs. Sprendimas „lauke ar kambaryje“ priklauso ne tik nuo jūsų norų, bet ir nuo keturių esminių aplinkos faktorių. Šiame straipsnyje išanalizuosime 4 priežastis, kurios nulems, ar jūsų kamelija taps sodo puošmena, ar vazonine gražuole.

Trumpai

Kamelija Lietuvoje yra „tarpinis“ augalas - jai per šalta lauke žiemą ir per karšta kambaryje. Geriausias sprendimas daugumai augintojų yra mobilumas: auginti kameliją vazone, vasarą laikant sode ar balkone (pavėsyje), o žiemai įnešant į šviesų, vėsų (iki 10 °C) prieškambarį ar įstiklintą balkoną. Taip suderinsite geriausias abiejų aplinkų savybes.

1. Klimato zona ir atsparumas šalčiui

Pagrindinė priežastis rinktis auginimo vietą yra temperatūrinis minimumas žiemą. Nors kamelijos atrodo lepios, Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) nurodo, kad dauguma japoninių kamelijų gali atlaikyti šaltį iki -10 °C ar net -15 °C, jei yra apsaugotos nuo vėjo. Tačiau Lietuva patenka į atšiauresnę klimato zoną (5-6 zona), kur temperatūra gali nukristi žemiau -20 °C, kas šiam visž aliam augalui yra pražūtinga. Todėl auginti kameliją tiesiai grunte lauke galima tik Vakarų Lietuvoje (pajūryje), kur žiemos švelnesnės, ir tik pasirinkus ypač atsparias veisles bei parinkus užuovėją. Likusioje Lietuvos dalyje auginimas lauke be rimto dengimo yra rizikingas eksperimentas, kuris dažniausiai baigiasi augalo žūtimi.

Sprendimas: jei gyvenate ne pajūryje, rinkitės „mišrų“ auginimo būdą – auginkite kameliją vazone, kurį vasarą laikote lauke, o žiemai įnešate į vėsią patalpą. Jei visgi sodinate lauke, rinkitės atspariausius hibridus (pvz., 'Ice Angels' seriją) ir žiemai kruopščiai denkite agrodanga.

2. Patalpos temperatūra žydėjimo metu

Didžiausia klaida, kurią daro pradedantieji, yra kamelijos auginimas šiltame gyvenamajame kambaryje žiemą. Misūrio botanikos sodo ekspertai pabrėžia, kad kamelijoms, norint sukrauti ir išlaikyti žiedpumpurius, būtina vėsa (apie 5–12 °C). Įnešus augalą į kambarį, kur temperatūra siekia 20 °C ir daugiau, jis patiria šiluminį šoką, numeta visus pumpurus ir pradeda džiūti. Tai reiškia, kad kamelija nėra tradicinis „kambarinis“ augalas, tinkantis svetainei – jai reikia oranžerijos, įstiklinto balkono ar vėsios verandos sąlygų. Jei neturite tokios vėsios patalpos namuose, augalas tiesiog neišgyvens iki pavasario.

Sprendimas: auginkite kameliją „kambaryje“ tik tuo atveju, jei galite užtikrinti žemą temperatūrą. Ideali vieta – šviesi, bet nešildoma patalpa; jei tokios neturite, geriau šio augalo nepirkti.

3. Oro drėgmė ir centrinis šildymas

Trečioji priežastis, lemianti pasirinkimą, yra drėgmės lygis, kuris lauke ir kambaryje skiriasi kardinaliai. Kamelijos yra kilusios iš drėgnų Azijos miškų, todėl Klemsono universiteto specialistai aiškina, kad sausame ore kamelijos lapai ruduoja, o pumpurai džiūsta neišsiskleidę. Lauke, ypač Lietuvos vasaromis, natūrali oro drėgmė yra pakankama, todėl augalas jaučiasi puikiai ir augina sveikus, blizgius lapus. Tuo tarpu kambaryje, įjungus šildymą, santykinė drėgmė dažnai nukrenta žemiau 30 %, kas kamelijai yra peilis. Būtent dėl drėgmės trūkumo kambaryje auginamos kamelijos dažnai puolamos voratinklinių erkučių.

Sprendimas: vasarą visada laikykite vazoną lauke, pusiau pavėsyje – ten augalas sustiprės. Žiemą, laikydami vėsioje patalpoje, naudokite oro drėkintuvus arba statykite vazoną ant padėklo su drėgnu keramzitu, kad kompensuotumėte sausą orą.

4. Veislės tipas (Sasanqua vs. Japonica)

Sprendimą, kur auginti augalą, gali padiktuoti ir konkreti kamelijos rūšis, kurią įsigijote. Šiaurės Karolinos valstijos universiteto sodininkystės centras nurodo, kad Sasanqua (kalninės) kamelijos žydi rudenį ir yra atsparesnės saulėkaitai, todėl jos geriau tinka auginimui vazonuose lauko terasose iki pat šalnų. Tuo tarpu japoninės kamelijos (C. japonica) žydi žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, todėl joms žydėjimo metu būtina apsauga nuo lietuviško šalčio patalpose. Be to, egzistuoja naujos kartos hibridai, sukurti specialiai atšiauresniam klimatui, kurie gali bandyti žiemoti lauke, tačiau senosios, klasikinės veislės yra skirtos tik oranžerijoms.

Sprendimas: prieš pirkdami, atidžiai perskaitykite etiketę. Jei tai Camellia sasanqua, galėsite džiaugtis žiedais rudenį lauke (iki stipresnių šalnų); jei Camellia japonica – ruoškite vietą vėsioje verandoje žiemojimui.

Kodėl japoninė kamelija meta lapus? Sužinokite apie šaknų puvinį, žiedų marą, kenkėjus ir kaip išvengti pumpurų kritimo. Išsami priežiūra ir auginimas: Japoninė kamelija meta lapus? 5 ligos ir sprendimai